Klaipėdos apylinkės teismas panaikino apskrities reikalavimą išardyti jau pradėtos statyti Klaipėdos policijos mokyklos sporto salės pamatus.
Argumentas – statybos darbams yra išleista valstybės pinigų.
Skubėjo panaudoti pinigus
Prieš dvejus metus sumaniusi pasistatyti sporto salę Klaipėdos policijos mokykla nusipirko mobiliųjų metalinių rėmų paviljoną. Bet paaiškėjo, kad jam pastatyti reikia pamatų.
Tada iškilo būtinybė parengti teritorijos detalųjį planą, naujos sporto salės pastato projektą, statybos darbams gauti leidimą.
Mokyklos sporto salės statyba buvo įtraukta į Vidaus reikalų ministerijos strateginį veiklos planą, šiam objektui buvo skirta lėšų. Jas panaudoti reikėjo per praėjusius metus.
Buvo pradėtas rengti sklypo detalusis planas, statybos darbams mokykla pasirinko rangovus. Jie, nelaukdami, kol bus parengti būtini dokumentai, kibo į darbą.
Pagailo valstybės pinigų
Be suderinto projekto ir statybos leidimo iškilusius pamatus užfiksavo Klaipėdos apskrities statybų priežiūros inspektoriai.
Jie sustabdė statybą ir neteisėtus darbus pradėjusios bendrovės „Virosta“ vadovui Vytautui Zubei skyrė pusantro tūkstančio litų baudą.
Be to, už padarytus pažeidimus Statybos produkcijos sertifikavimo centras kovo mėnesį įmonei metams panaikino statybos darbų atestatą.
Klaipėdos policijos mokykla buvo įpareigota per pusę metų savavališkos statybos padarinius likviduoti ir sutvarkyti statybvietę.
Tokį apskrities reikalavimą mokykla apskundė teismui, teigdama, kad išardžius pamatus valstybės biudžetui būtų padaryta žymi materialinė žala.
Nuo 2007 metų sporto salės statybai jau buvo išleista beveik milijonas litų. Ši suma teismui padarė įspūdį.
Pažymėjęs, kad apskrities reikalavimas nugriauti pamatus yra teisėtas, teismas pripažino, jog sporto salė šioje vietoje gali būti statoma.
Nusigriauti reikalavo dėl akių
Toks teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs, nes jo Klaipėdos apskrities administracija neapskundė.
„Sutinkame su teismu ir manome, kad, vadovaujantis protingumo kriterijais, pamatų griauti nereikia“, – aiškino Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas.
Kodėl tada buvo reikalaujama neteisėtą statybą nugriauti?
„Pastebėjus įstatymo pažeidimą rašyti reikalavimą mus įpareigoja įstatymai“, – teisinosi A.Šulcas ir pripažino, kad reikalauta buvo tik dėl akių.
Skirtingi sprendimai
Laura Nalivaikienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos vadovė:
„Neteisėtų statybų problemą nagrinėjantys įvairių lygių šalies teismai kažkodėl elgiasi skirtingai. Vieni pripažįsta, kad tokia statyba yra galima, jai jau panaudotos nemažos lėšos, ir, vadovaudamiesi protingumo principu, atmeta reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Tuo tarpu kiti teismai vadovaujasi dabar galiojančiomis Statybos įstatymo nuostatomis ir griežtai reikalauja neteisėtus statinius nugriauti.
Trečias priimamų sprendimų variantas – teismai stabdo bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis teismas išaiškins, ar besąlygiškas įstatymo reikalavimas griauti neteisėtu pripažintą statinį atitinka Konstituciją.“
Rengiamos pataisos
* Gali būti, kad nagrinėjimo Konstituciniame teisme ir neprireiks, nes Seime baigiamos svarstyti neteisėtas statybas įteisinti leidžiančios Statybos įstatymo pataisos.
* Pagal jas pažeidėjui bus leidžiama susitvarkyti statybos dokumentus, tačiau, nelygu statybos baigtis, teisės aktų reikalavimą pažeidęs statytojas valstybei privalės sumokėti administracinę baudą ir tam tikro dydžio piniginę įmoką.
* Šios įstatymo pataisos Seime turėtų būti svarstomos pavasario sesijoje.