Pirmadienį toks Seimo leidimas suteiktas Generalinės
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
departamento prokurorui.
ELTA primena, kad tyrimą atlikęs NSGK pasiūlė Generalinei
prokuratūrai ištirti, ar tuometinių Valstybės saugumo departamento
pareigūnų generalinių direktorių Mečio Laurinkaus ir Arvydo
Pociaus, generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko
veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų
viršijimo požymių.
Nors parlamentiniame tyrime dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo
Lietuvoje padėtas taškas, buvo ar nebuvo toks kalėjimas Seimo NSGK
savo išvadose konkrečiai neatsakė.
Sausio 19-ąją, svarstęs NSGK tyrimo išvadas, pritarė
„darbietės“ Loretos Graužinienės pasiūlymui pavesti Valstybės
kontrolei iki šių metų birželio 1 d. atlikti VSD 2003-2009 metų
valstybinį finansinį teisėtumo auditą. Jo metu bus įvertintas
žvalgybinėje ir operatyvinėje veiklose naudojamų lėšų ir turto
valdymo, panaudojimo, disponavimo atitikimas Lietuvos teisės aktams.
NSGK nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos
teritoriją CŽV sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar
tokie asmenys buvo pervežami.
Komiteto duomenimis, VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti
patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, tačiau
įrengtos patalpos nebuvo tam panaudotos.
Komitetas nustatė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu
oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą
kirto Lietuvos oro erdvę. Išvadose teigiama, kad VSD generalinio
direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas su VSD generalinio
direktoriaus A.Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę
JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.
Pagal parlamentinio tyrimo metu gautą informaciją, 2002 metais
buvo pradėtas vykdyti VSD bendradarbiavimo su partneriais projektas
Nr. 1. Jo metu, atsižvelgiant į partnerių pageidavimus ir jų
nustatytas sąlygas, buvo įrengtos patalpos, tinkamos laikyti
sulaikytajam asmeniui.
NSGK nustatė, kad apie projektą žinojo VSD generalinis
direktorius M.Laurinkus ir jo pavaduotojas D.Dabašinskas.
„Vykdant projektą Nr. 1 Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti
sulaikytą asmenį, tačiau, komiteto turimais duomenimis, patalpos
nebuvo tam panaudotos“, - teigiama išvadose.
Seimo komitetas nustatė, kad kitas parlamentinio tyrimo metu
nagrinėtas projektas Nr. 2 VSD buvo pradėtas vykdyti 2004 metų
pradžioje.
Išvadose teigiama, kad projekto įgyvendinimui atlikti reikiami
įsigijimai, įrengiant objektą buvo vykdyti statybos darbai, kurių
eigą užtikrino patys partneriai. Pastatas rekonstruotas taip, kad
atitiktų tam tikrus apsaugos reikalavimus.
Anot išvadų, įgyvendinant šį projektą su partneriais dalyvavo
VSD pareigūnai, jų teigimu, turėję galimybę lankytis visose objekto
patalpose be apribojimų, tačiau kai objekte buvo partnerių
atstovai, dalyje patalpų nesilankydavo. Tokių susitikimų laiką ir
dėl atitinkamo pasirengimo VSD pareigūnams pranešdavo, komiteto
duomenimis, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D.
Dabašinskas.
Pagal NSGK tyrimo metu gautą informaciją matyti, kad „projekte
Nr. 2 VSD nesiekė kontroliuoti partnerių veiklos, nestebėjo ir
nefiksavo atvežamų ir išvežamų krovinių, nekontroliavo partnerių
atvykimo ir išvykimo, be to, ne visuomet turėjo galimybę matyti
visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis“.
Seimo komitetui susidarė nuomonė, kad piniginių lėšų ir
materialinių vertybių, skirtų bendrų veiksmų finansavimui, apskaita
ir panaudojimo tvarka buvo netinkama. Todėl, parlamentarų manymu,
tai reikalauja detalesnio tyrimo.
NSGK mano, kad būtina aiškiai reglamentuoti žvalgybinėje ir
operatyvinėje veiklose naudojamus finansinius išteklius, jų
apskaitą ir panaudojimo kontrolę.
Komiteto surinkta informacija rodo, kad Valstybės gynimo
taryba, Vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su
slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, su
sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Seimo komiteto duomenimis, Valstybės gynimo taryboje posėdyje
tik kartą (2001 m. rugsėjo 19 d.) svarstant klausimą „Tarptautinis
terorizmas ir antiteroristiniai veiksmai bei prevencija, krizinių
situacijų valdymas ir norminė bazė“ buvo užsiminta apie plataus
masto tiesioginį bendradarbiavimą tarp VSD ir CŽV. Apie sulaikytų
asmenų pervežimą ir laikymą Lietuvoje Valstybės gynimo tarybos
posėdyje nebuvo kalbama. Seimo NSGK apie bendradarbiavimo pobūdį
nebuvo informuotas.
Atlikdamas parlamentinį tyrimą NSGK žodžiu ar raštu apklausė 55
asmenis.