Pasak jos, VSAT neefektyviai paskirstė pasieniečius prie vidaus
ir išorės sienų, neišvengta netaupaus lėšų naudojimo, padaugėjo
sienos pažeidimo atvejų, kai pažeidėjai nėra sulaikomi.
„Daugelio problemų būtų pavykę išvengti, jei reformos
vykdytojai būtų turėję aiškią viziją, kaip turi būti pertvarkyta
Europos Sąjungos vidinių sienų apsauga Lietuvai įsiliejus į Šengeno
erdvę“, - tvirtina valstybės kontrolierė.
Nustatyta, kad valstybės sienos apsaugos pertvarkos esmines
kryptis turėjusi apibrėžti Valstybės sienos apsaugos sistemos
plėtotės programa neatnaujinta nuo jos paskelbimo 2002-aisiais,
todėl ja nebuvo galima remtis pertvarkant valstybės sienos apsaugos
sistemą Lietuvai įsijungus į Šengeno erdvę. Kadangi nebuvo aiškių
strateginių gairių, valstybės institucijos veikė savo nuožiūra,
todėl pertvarka užtruko ir nebuvo sklandi.
Audito metu konstatuota, kad, Lietuvai įsijungus į Šengeno
erdvę ir panaikinus sienų su Latvija ir Lenkija kontrolę, VSAT
nesiėmė pakankamų priemonių ir toliau stiprinti Europos Sąjungos
(ES) išorės sienų apsaugą pareigūnais, dirbančiais prie vidaus
sienų.
Pavyzdžiui, sieną su Rusija saugančioje Pagėgių rinktinėje
2007-2009 m. trūko per 100 pareigūnų, ją saugojo dvigubai mažiau
kinologų su tarnybiniais šunimis nei Šiaulių rinktinėje, dirbančių
prie vidinės sienos. Prie vidinių sienų dirbę pareigūnai iki 2009
m. tik trumpam buvo komandiruojami į dalinius, saugančius išorines
sienas.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad dėl personalo,
saugančio ES išorines sienas, trūkumo padaugėjo atvejų, kai
valstybės sieną neteisėtai kirtę asmenys nėra operatyviai
sulaikomi. Pavyzdžiui, 2008 m. iš 324 sienos pažeidimo atvejų 198,
arba 61 proc. visų pažeidimų, nebuvo operatyviai užkardyti, rasti
tik neteisėto valstybės sienos kirtimo pėdsakai.
Tuo tarpu 2009 m. per pirmus devynis mėnesius valstybės sienos
kirtimo pėdsakai rasti jau 185 kartus, arba daugiau nei 62 proc.
visų sienos pažeidimo atvejų. Todėl, Valstybės kontrolės vertinimu,
VSAT nepakankamai efektyviai atlieka pagrindinę savo funkciją -
apsaugoti valstybės sieną.
Audito ataskaitoje taip pat pažymima, kad lėšas personalo
mokymui ir rengimui dirbti pasienyje VSAT ne visada naudoja
taupiai. Nustatyta, kad VSAT neišieško visų su mokymu susijusių
išlaidų iš kursantų, kurie neišdirbo vidaus tarnyboje nustatytą
laiką, be pateisinamos priežasties nutraukė studijas ar buvo
pašalinti už pažeidimus ar nepažangumą. Auditorių skaičiavimais,
faktiškai išieškomos išlaidos (apie 4-7 tūkst. litų) yra apie
keturis kartus mažesnės nei valstybei kainuoja parengti vieną
kursantą.
Valstybės kontrolė Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ir
Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateikė siūlymus, kaip
efektyviau organizuoti valstybinės sienos apsaugą ir taupiau
naudoti valstybės biudžeto lėšas. Dalis Valstybės kontrolės
rekomendacijų įgyvendinta jau audito metu.