Tokią iniciatyvą trečiadienį pasiūlė Seimo pirmininkė Irena
Degutienė bei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas
Algimantas Salamakinas.
Trečiadienį jie aptarė, kaip griežtinti parlamentarų darbo
drausmę, kad šie lankytų Seimo plenarinius ir komitetų
posėdžius, nebalsuotų už kolegas ir nepainiotų viešųjų bei
privačių interesų.
Mat pagal šiandien galiojantį Seimo Statutą nėra galimybių
bausti vieną ar kitą nusižengimą padariusį parlamentarą.
I.Degutienė teigė, kad didelė šios kadencijos problema -
pravaikštos.
„Jei jūs neateinate į darbą vieną dieną, antrą dieną,
trečią dieną be pateisinamos priežasties, tai paprastai darbdavys
jus atleidžia arba bent jau gaunate drausminę nuobaudą. (...)
Šiandien Seimo nariai yra įsigudrinę elgtis taip, kad tiksliai
pasiskaičiuoja, jog jau pusę posėdžių praleidau, jeigu jau
daugiau negu vienas - pasirodo, ateina į darbą. Bet visi matome, kad
jo pusę mėnesio nebuvo darbe ir be jokios priežasties", - teigė
parlamento vadovė.
Anot jos, dar blogiau lankomi komitetų posėdžiai. Kartais dėl
Seimo narių, nelankančių komitetų posėdžių, nebūna kvorumo ir
negalima priimti jokių sprendimų.
„Sutarėme, kad turi būti labai griežtos sankcijos numatytos
Statute. Jeigu be pateisinamos priežasties praleidai vieną posėdį,
netenki visos algos, jeigu praleidai daugiau posėdžių, rengiama
apkalta", - sakė I.Degutienė ir pabrėžė, kad kol kas tai tik
idėja. Seimo Statuto pataisos projektą rengs etikos sargai.
Seimo pirmininkė apgailestavo, kad tenka siūlyti tokius
radikalius dalykus dėl dalies parlamentarų, kurie piktnaudžiauja
šiuo metu galiojančiomis liberaliomis Statuto nuostatomis.
Dabar Statute numatyta, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos
priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių,
kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas
dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu
trečdaliu.
Remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, atlyginimas
sumažinamas Seimo valdybos sprendimu.
Dabar apkaltą parlamentarui galima inicijuoti tik tuo atveju,
jeigu jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką
ar įtariamas padaręs nusikaltimą.
Svarstant parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą, pasak
I.Degutienės, racionalu būtų įtraukti ir frakcijos seniūnus.
„Akistata to pažeidėjo prieš kitus fakcijos kolegas, yra dar
toks gėdos jausmas, gal turės poveikį", - svarstė politikė.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat įpareigota iki kovo
1-osios pateikti Statuto pataisas, kaip bausti už kolegas
balsuojančius Seimo narius.
I.Degutienė neatmetė galimybės, kad ir tokiems pažeidėjams
galėtų būti siūloma apkalta.
Etikos ir procedūrų komisijos A.Salamakino teigimu, etikos
sargai keturis ar penkis kartus svarstė parlamentarus, balsavusius ne
už save. „Bet kiek jų nepagautų reikia dauginti iš dvidešimties",
- sakė jis.
Anot A.Salamakino, tokiais atvejais reikėtų pasinaudoti Europos
Sąjungos patirtimi ir bausti abu - parlamentarą, palikusį balsavimo
kortelę ir balsavusįjį už jį. Pavyzdžiui, jie galėtų netekti
trečdalio atlyginimo.
Etikos sargo teigimu, apkaltą reikėtų inicijuoti ir Seimo
nariams, supainiojusiems viešuosius ir privačius interesus.
A.Salamakinas teigė, kad kiti valstybės tarnautojai už tai gali
būti atleisti iš darbo, todėl tokia pat taisyklės turėtų galioti
ir parlamentarams.
A.Salamakino tvirtinimu, jeigu pavyktų gerokai priimti siūlomas
nuobaudas, rezultatai būtų akivaizdūs.
„Neabejoju, kad ir balsavimai, ir lankomumas pagerės kaip diena
ir naktis", - sakė jis.