Nors blaivus protas sako ką kita, šalies kultūros valdininkų būrys su ministrą vaidinančiu pajacu priešakyje įsitikinę, kad dar ir kaip gali.
Todėl dar bent dvejus metus turėjusiai tęstis Skaitymo skatinimo programai Kultūros ministerija šiemet suraitė riebų nulį, nors visai neseniai per visus valstybinius vamzdžius buvo rypuojama, kaip svarbu vis mažiau skaitančius žmones ir ypač vaikus skatinti atsiversti knygą.
Kitaip tariant, programą valdininkai užraukė, o bibliotekėles su savo projektėliais pasiuntė bergždžiai duoneliauti į Kultūros rėmimo fondą ir iš anksto prakišti garsių veikėjų vadovaujamų teatrų ar orkestrų projektams.
Tačiau prakiš ne provincijos bibliotekos, o jų mažieji lankytojai. Būtent jiems čia būdavo padedama susirasti kelią į paslaptingą vaizduotės pasaulį.
Juk niekam nėra paslaptis, kad retą vaiką pakeri skaitymo magija.
Knygą būsimajam skaitytojui reikia arba subtiliai paduoti, arba brukte įbrukti.
Aktyviausi šalies bibliotekininkai, padedami Skaitymo skatinimo programos, tuo ir užsiėmė – vaikams rengė gal nedideles, bet prasmingas vakarones, susitikimus su rašytojais, būrė mažųjų skaitytojų klubus.
Kad tokių renginių ir skaitymu užsikrėtusių vaikų artimiausiu metu bus daug mažiau, aišku visiems, išskyrus valdininkus, mokančius nubraukti, sugebančius sugriauti, bet neįstengiančius pasiūlyti jokios geresnės idėjos.
Bet jei mūsų išrinktieji kurti nemoka, tai daryti gali tėvai, mokytojai, knygynų pardavėjai, bibliotekininkai. Jei vaikai nebus išradingai užkrėsti knygų virusu, ateities joneliai paprasčiausiai nepažins raidžių.