Vilniaus savivaldybė jau paskelbė, kad kitam sezonui ketina įsigyti 20 tūkst. tonų pigiausios natrio chlorido techninės druskos. Jos tona kainuoja apie 150 litų.
Aplinkos apsaugos specialistų įspėjimai, kad beatodairiškai gatves barstant druska naikinami želdiniai, kenčia ir transporto priemonės, praeivių batai, niekam nė motais.
Druska taip pat sukelia asfalto ir kitų kelio statinių koroziją.
Aplinkos ministerija ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai pamažu mažinti aplinkai kenkiančių druskos naudojimą siūlė dar prieš trejus metus.
Aplinkosaugininkai rekomendavo techninės druskos poveikį mažinti į ją įmaišant tam tikrą kiekį organinės kilmės medžiagos.
Šis antrinis žemės ūkio produktas gaunamas iš cukraus pramonės atliekų ir dar vadinamas melasa.
Vos trys procentai į druską įmaišytos melasos plieno koroziją sumažina 45 procentais.
Barstyti gatves vien druska atsisakė daugelis Europos valstybių. Net Maskvoje pastebėjus po žiemos daugybę išdžiūvusių medžių gatvėms prižiūrėti naudojamos kitokios priemonės.
Skandinavijos šalyse gatvių priežiūrai naudojama granito skalda.
Tačiau kitam sezonui Vilnius jos pirks tik keturis šimtus tonų.
Daugiausia jos bus skirta Gedimino prospektui.
Mažiau kenksmingo kalcio chlorido ir magnio chlorido sostinės savivaldybė kitam sezonui ketina įsigyti atitinkamai 50 ir 100 tonų. Tai – labai mažas kiekis.
Sostinės gatves prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Bernadišius peikė gerokai už druską brangesnę granito skaldą, kuri jau buvo barstyta Gedimino prospekte. Esą ji sukrito į trinkelių tarpus ir naudos nebuvo.
Anot G.Bernadišiaus, aplinkosaugininkų siūlomos melasos taip pat negali pirkti, nes ji maždaug 10 kartų brangesnė už druską.
Be to, ją reikėtų atsivežti iš užsienio, o pavasarį surinkti iš gatvių.
Gryną druską Vilnius renkasi dėl to, kad ji 16 kartų pigesnė už kalcio chloridą ir 7 kartus – už magnio chloridą.