Politikai atsibudo po to, kai parlamentaras Aleksandras Sacharukas buvo pagautas net keliolika kartų balsavęs už kolegą Liną Karalių, kurio tuo metu nebuvo net Lietuvoje.
Vakar sukruto ir Seimo kanceliarija – modernioji balsavimo įranga pagaliau sureguliuota taip, kad politikai nebegalėtų balsuoti iš savo vietos už kitus.
Statutas – per švelnus
Vis dažnesni skandalai dėl tautos išrinktųjų elgesio Seimo vadovybę privertė tobulinti ne tik balsavimo įrangą.
Vakar susitikę Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir etikos sargų vadovas Algimantas Salamakinas sutarė, kad būtina griežtinti ir pačių parlamentarų atsakomybę.
„Pagal šiandien galiojantį Seimo statutą mes neturime jokių galimybių nubausti vieną ar kitą politiką, padariusi nusižengimą“, – aiškino I.Degutienė.
Todėl Seimo valdyba nusprendė įgalioti Etikos ir procedūrų komisiją iki kovo parengti statuto pataisas, kurios numatytų griežtesnes nuobaudas ne tik už pažeidimus balsuojant, bet ir už posėdžių nelankymą.
Taip pat bus sprendžiama, kokias bausmes taikyti už viešųjų ir privačių interesų painiojimą.
„Dabar vis atsiranda žmonių, kurie pažeidžia įstatymą.
Komisija tai fiksuoja, bet nėra jokių instrumentų, kaip drausminti pažeidėjus. Vien pokalbių neužtenka“, – kalbėjo I.Degutienė.
Pravaikštininkams – apkalta
Ypač griežtai siūloma bausti už Seimo plenarinių ir komitetų posėdžių nelankymą.
Be pateisinamos priežasties praleidus vieną tokį posėdį galėtų būti skiriama piniginė bauda, pavyzdžiui, nebūtų mokamas viso mėnesio atlyginimas.
Anot I.Degutienės, parlamentarui, praleidusiam daugiau nei vieną posėdį, reikėtų rengti apkaltą: „Pravaikštos – didelė šios kadencijos problema.
Jeigu neateinate į darbą vieną, antrą, trečią dieną be pateisinamos priežasties, paprastai darbdavys jus atleidžia iš darbo arba bent jau gaunate drausminę nuobaudą.
O Seimo nariai yra įsigudrinę elgtis taip, kad tiksliai pasiskaičiuoja ir darbe pasirodo praleidę lygiai pusę posėdžių.
Nors visi matome, kad žmogaus darbe nebuvo, jokių bausmių jam nėra“.
Dar didesnė problema – komitetų posėdžių lankomumas. Nesusirinkus parlamentarams, posėdžius dažnai tenka atšaukti, stringa sprendimų priėmimas.
Gėdina ir švaistūnus
Nesibaigiant skandalams dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo, turėtų būti griežčiau tramdomi ir politikai, kurie su valstybės pinigais elgiasi kaip su nuosavais.
„Sutarėme, kad į tokių parlamentarų drausminimą galėtų būti įtraukti ir frakcijų seniūnai.
Gal būtų prasminga jų elgesį apsvarstyti frakcijose? Juk daugeliui mūsų vis dar nesvetimas ir gėdos jausmas“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Politikė tikisi, kad frakcijų atstovams po tokių svarstymų gal kils minčių, kaip tobulinti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo tvarką, tikslinti išlaidų sąrašą: „Jei kam nors gėda rinkti kvitus, tegul pasiūlo kokį kitą atsiskaitymo už panaudotas lėšas mechanizmą“.
Apie bausmes – aptakiai
Bet konkrečių siūlymų, kaip bausti švaistūnus, išskyrus pamąstymus apie tai, kad turėtų pagaliau prabilti politikų sąžinė, nei I.Degutienė, nei A.Salamakinas kol kas nieko negalėjo pateikti.
Taip pat dar nežinoma ir kokias bausmes skirti už balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimus.
Tai turėtų pasiūlyti Etikos ir procedūrų komisija, o tada tuos pasiūlymus svarstys Seimo valdyba.
A.Salamakinas svarstė, kad už vienasmeniškumo principo pažeidimus taip pat galėtų būti skiriamos piniginės bausmės, pavyzdžiui, už vieną pažeidimą balsuojant trečdaliu mažinama alga.
Ar turės įtakos grasinimai apkalta, jeigu jos galutinis rezultatas priklauso nuo laisvos visų Seimo narių valios?
„Bet kuriuo atveju jau pats toks svarstymas gali turėti teigiamą poveikį.
Ištvėrusiam apkaltos procesą Seimo nariui jau nebesinorės neiti į darbą, balsuoti už kitus ar daryti tokius pažeidimus, kurie prasilenkia su Konstitucija“, – dėstė etikos sargas.
Įspėtas buvo ne vienas
Seimo narių sukčiavimas priimant įstatymus ar kitus teisės aktus – itin paplitęs.
Nors etikos sargai nuolat kartoja, kad tai yra šiurkščiausias statuto pažeidimas, sukčiautojas dažnai atsiperka įspėjimu.
Nuodėmingų yra ir dabar, buvo ir anksčiau
* Tokių nusižengimų jau ne vienas yra buvęs ir per šią Seimo kadenciją.
* Etikos ir procedūrų komisija nagrinėjo per 2009 m. birželio 2 d. posėdį kilusį incidentą, kai socialdemokratas Andrius Šedžius du kartus balsavo už salėje tuo metu nebuvusį savo bendražygį Juozą Oleką.
* Etikos sargų akiratyje buvo atsidūrę ir „tvarkiečiai“ Rimas Ručys bei Ona Valiukevičiūtė, kurie 2009-ųjų liepą vykusiame Seimo posėdyje balsavo už savo frakcijos kolegas Dailį Barakauską ir Andrių Mazuronį.
* Etikos sargai taip pat pripažino, kad sukčiavo net pats opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Šis politikas 2009 metų lapkričio mėnesį balsavo už du savo bendražygius – Petrą Gražulį ir Vytautą Galvoną.
* Priimdami įstatymus, balsavimo mygtukus painiodavo ir ankstesnių kadencijų Seimo nariai.
* Pavyzdžiui, praėjusią kadenciją Etikos ir procedūrų komisija buvo konstatavusi, kad „darbietis“ Jonas Pinskus per vieną plenarinį posėdį balsavo už visą pulką salėje tuo metu nebuvusių savo kolegų.
* „Dažnai pastebima situacija, kai posėdžių salėje sėdi tik keli Seimo nariai, bet balsuoja daugiau. Pasitaiko atvejų, kai Seimo narys yra išvykęs į komandiruotę, o fiksuojama, kad jis dalyvauja posėdyje“, – pažymėjo komisija.
* Per 2000-2004 m. kadenciją etikos sargai taip pat konstatavo, kad sukčiavimas Seimo salėje yra masinis reiškinys. Todėl jie oficialiai įspėjo kolegas, kad jie nepaliktų savo kortelių salėje, o valdininkai tai prižiūrėtų.
* Per 1992-1996 m. kadenciją Seimo etikos sargai taip pat ne kartą svarstė atvejus, kai buvo balsuojama už salėje nesančius politikus.
* Pagautas spaudęs ne savo mygtuką buvo net pats tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
Moderni aparatūra neatstos sąžinės
Jonas Milerius, Seimo kancleris
„Galimybė parlamentarui balsuoti iš bet kurios vietos buvo sudaryta tam atvejui, jeigu sugestų jo balsavimo įranga.
Seimo valdyba pripažino, kad tai nebuvo technologinė klaida, reikėtų kalbėti apie moralės problemas.
Per dvidešimt metų buvo daug technologinių tobulinimų, bet dar ne riba – riba būtų pirštų atspaudas. Tačiau tai palikime ateičiai.
Jokios technologijos negali apsaugoti nuo nesąžiningų politikų.
Galimybė balsuoti už kaimyną, jeigu jis paliko balsavimo kortelę, bus visuomet.“