Ant sėklų pakelių daug ženkliukų, užrašų. Kaip visus „iššifruoti“? Pagalbos paprašėme Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėjos dr. Rasos KARKLELIENĖS.
– Dairantis po sėklų parduotuvių lentynas tiesiog akys raibsta: pakeliai mirga spalvomis, užrašais. Nuo ko pradėti rinktis?
– Sėklų pakelio dizainas pirmiausia skirtas sudominti pirkėją. Tačiau to maža. Ant pakelio pirkėjui svarbu rasti informaciją, pagal kurią būtų galima spręsti, tinka jam ši daržovių ar gėlių rūšis, veislė, ar ne. Ant pakelio turėtų būti užrašytas firmos, kuri tas sėklas tiekia į rinką, pavadinimas. Toliau – daržovių ar gėlių rūšies pavadinimas. Pageidautina, kad jis būtų ne tik lietuviškas, bet ir lotyniškas, kaip yra priimta rašant augalų pavadinimus.
Prie augalo rūšies dažnai nurodoma ir jo veislė. Būtų idealu, kad ant pakelio išspausdintas paveikslėlis atitinktų ne tik konkrečią daržovių rūšį, bet ir būtent tą veislę, kurios sėklos jame įbertos. Tačiau taip daroma ne visuomet. Dažniausiai ant daržovių pakelio pateikiama bendra rūšies nuotrauka, o veislių pavadinimai rašomi kitoje pakelio pusėje. Tokiu atveju pagal pakelio paveikslėlį spręsti, kaip atrodys užaugusi tos veislės daržovė, negalima.
Kitoje pakelio pusėje būtų labai gerai nurodyti pagrindinius veislės bruožus, pavyzdžiui, ar ji ankstyvoji, ar vidutinio ankstyvumo ir pan., trumpas auginimo rekomendacijas (kada sėti ir pan.). Ant pakelių auginimo rekomendacijos dažniausiai pateikiamos iliustruotais paveikslėliais. Jie būna gana abstraktūs, tik orientaciniai, taikomi bendrai tai daržovių ar gėlių rūšiai, o ne konkrečiai veislei. Norint tiksliai žinoti įsigytos konkrečios veislės savybes ir auginimo niuansus, siūlyčiau ieškoti papildomos informacijos apie ją.
– Ant pakelių yra užrašų, skelbiančių, kad sėklos atitinka Europos Sąjungos standartus. Ar tai garantija, kad sėklos tikrai kokybiškos?
– Tokie užrašai patvirtina, kad sėklos užaugintos pagal nustatytus reikalavimus. ES neleidžia į rinką tiekti sėklų, jei jos neatitinka nustatytų standartų. Gėlių, kai kurių daržovių bei prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos kokybės privalomieji reikalavimai yra patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu.
Be to, sėklas gali tiekti tik atitinkamus leidimus turinčios firmos.
Dabar įvežama daug užsienietiškų veislių sėklų, kurios auginamos užsienio šalyse, o pas mus firmos jas tik supakuoja į savo firminius pakelius.
– Ką reiškia prie veislės pavadinimo pridėtos raidės H arba F1?
– Šios raidės nurodo, kad tai yra hibridinė veislė. Anksčiau buvo rašoma F1, o dabar pagal naująsias ES taisykles – H.
Hibridinė sėkla gaunama sukryžminus du („tėvo“ ir „motinos“) komponentus. Tai yra gana sudėtingas ir nepigus darbas, todėl ir hibridinės sėklos visuomet yra brangesnės už paprastąsias. Hibridai būna gyvybingesni, kokybiškesni negu įprastos veislės. Galimas didesnis derlingumas, auga vienodesni augalai, tolygiau bręsta derlius.
Tačiau hibridines sėklas patiems pasidauginti sudėtinga: reikia turėti pradinę medžiagą, t.y. „tėvą“ ir „motiną“. O jeigu augintojas pasės iš hibrido užaugintų sėklų, gauti augalai jau nebus hibridas.
Tokiu atveju nėra ko tikėtis, kad jie visi bus panašūs į hibridinius. Mat įvyksta vadinamasis skilimas: vieni augalai gali būti panašūs į „motiną“, kiti – į „tėvą“. Be to, kai kurie hibridiniai augalai kartais visiškai nesubrandina sėklų. Todėl jų net negalėsime padauginti.
– Dabar dažnai galima rasti pakelių, ant kurių užrašyta, kad įpakavimas hermetiškas. Ką tai reiškia?
- Hermetiškai dažnai pakuojamos beicuotos sėklos. Tokiu atveju jos dedamos į mažą uždarą pakelį, o jau šis – į didesnį viršutinį. Hermetiškai sėklos pakuojamos norint, kad jos nebūtų pažeistos, išlaikytų aukštą kokybę, gerą daigumą.
– Labai svarbus dalykas – sėklų daigumas. Ar privaloma sėklų galiojimo terminus užrašyti ant pakelio?
– Ant pakelio visuomet rašoma, iki kurių metų, mėnesio sėklos galioja, t.y. bus daigios. Į šią datą būtina atkreipti dėmesį.
Dabar kai kurios firmos ant pakelių nurodo, kad sėklų daigumas patikrintas VSGT – Valstybinėje sėklų ir grūdų tarnyboje. Jei šios tarnybos ženkliukas yra ant pakelio, vadinasi, ji sėklas tyrė ir už jų daigumą atsako. Tai suteikia daugiau pasitikėjimo kokybe.
– Parduotuvėse ne kartą teko rasti sėklų pakelių, kur akivaizdžiai matyti, kad ant senos datos užlipdyta nauja. Ar tai nekelia įtarimų, kad sėklos senos, galbūt neišpirktos pernykštės?
– Tokių įtarimų gali būti. Tačiau dažniausiai sėklos būna geros. Tiesiog firmos gali turėti daug anksčiau nepanaudotų pakelių su senomis datomis, todėl sufasavusios į juos sėklas, lipdukais patikslina jų galiojimo terminą. Vis dėlto toks lipdukas abejonių dėl sėklų galiojimo laiko kelia. Jį užklijuoti gali kiekvienas pardavėjas. Todėl siūlyčiau jas išsklaidyti šalia uždedant papildomą firmos antspaudą, kad sėklos tikrai kokybiškos. Firma turi atsakyti ne tik už pačių sėklų, bet ir jų pakuočių kokybę.
– Kokių nusiskundimų dėl sėklų kokybės daugiausia pasitaiko?
– Ne kartą teko girdėti, kad žmonės skundėsi didžiuosiuose prekybos centruose pirkę vienokią gėlių rūšį, o išdygus visai kitokią. Būna, kad ant pakelio parodytos vienos spalvos gėlės, o užaugusios jos pražysta kitokia spalva. Su daržovių sėklomis tai pasitaiko rečiau. Ko gero, tiekėjai ne visuomet patikrina, ar tikrai tokias sėklas gavo.
Kita gana dažnai pasitaikanti bėda – sėklos būna nedaigios arba mažai daigios, nes pakelyje įpiltos senos. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į firmą, kuri sėklas tiekia į rinką, ir prašyti parodyti sėklų kokybės sertifikatą, kuriame būna nurodytas jų daigumas. Žinoma, norint skųstis, reikia būti tikram, kad sėjote tinkamai, laikėtės visų tai augalų rūšiai reikalingų auginimo sąlygų.
– Prie galiojimo datos dažniausiai būna nurodytas ir sėklų svoris pakelyje. Mažuose pakeliuose jos dažniausiai fasuojamos gramais. Kaip apskaičiuoti, kiek sėklų reikės norimam plotui apsėti?
Jeigu norime tiksliai apskaičiuoti, kiek reikia įsigyti sėklų norimam plotui užsėti ar apsodinti daigais, reikia žinoti tūkstančio sėklų svorį arba skaičių, kiek tam tikros rūšies sėklų yra viename grame (ši informacija dabar kartais būna nurodyta ant pakelių). Tuomet galima apskaičiuoti, kiek atitinkamo svorio pakelyje yra sėklų. Pakeliuose dažniausiai būna nuo 0,1 g iki 5–10 g daržovių sėklų. Didesnės pakuotės paprastai tiekiamos profesionaliems daržininkams, kurie augina didelius daržovių plotus.
– Teko pastebėti, kad kai kurių rūšių ar veislių sėklų pakelyje būna daugiau, pavyzdžiui, keli gramai, o kai kurių – visai mažai, vos dešimtoji gramo dalis. Tuo tarpu kelios sėklos gali kainuoti brangiau nei keli gramai. Ar verčiau pirkti mažiau, bet brangesnių sėklų, ar tenkintis pigesnėmis, bet didesniu jų skaičiumi?
– Sėklų kainą lemia augalo rūšis, konkrečios veislės savybės ir pačių sėklų kokybė. Tų rūšių sėklos, kurias sunkiau užauginti, suprantama, kainuoja brangiau. Už paprastas veisles visuomet daug brangesni yra hibridai. Be to, hibridinės sėklos neretai būna beicuotos, dražuotos – kad pagerėtų daigumas. Tai irgi turi įtakos didesnei kainai.
Sėklų nereikėtų vertinti vien pagal jų kainą. Ne mažiau svarbu, kas jas tiekia į rinką, kas pakuoja. Vienas svarbiausių dalykų – sėklos neturi būti sumaišytos, turi atitikti standartų reikalavimus. Svarbu, kad pardavėjas būtų žinomas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės skundžiasi įsigiję ne tos veislės ar net rūšies sėklų, kurios buvo nurodytos ant pakelio. Todėl nepatarčiau sėklų pirkti turguose, iš nepatikrintų pardavėjų. Geriau eiti į specializuotas parduotuves.
– Pasitaiko atvejų, kai įsigytos sėklos nesudygsta. Ar tai reiškia, kad jos buvo nekokybiškos? Kodėl ant pakelių nebūna nurodytas sėklų daigumo procentas?
– Pagal patvirtintus reikalavimus į rinką galima tiekti ne mažesnio nei nustatyta daigumo sėklas. Daugelio rūšių daržovių sėklų daigumas turi būti ne mažesnis nei 75–80 proc. Jei daigumas žemesnis, jos neparduodamos, arba turi būti nurodytas toks perspėjimas. O kai kurios hibridinės (brangios) sėklos, kurios beicuotos, dražuotos, būna labai aukšto daigumo – galima tikėtis, kad sudygs kiekviena pasėta sėkla. Žinoma, jei sugebama laikytis nurodytos auginimo technologijos.
– Vis dėlto kartais net geriausios sėklos, išbertos į žemę, neišleidžia daigelių. Kokias sėjos klaidas dažniausiai daro daržininkai ir gėlininkai?
– Populiariausia klaida lauke – sėklos įterpiamos per giliai arba per sekliai. Pirmuoju atveju augalėlis negali išlįsti į žemės paviršių, o antruoju – sėklos ar besikalantys daigeliai uždžiūsta.
Todėl būtina kiekvienos rūšies sėklas įterpti tokiu gyliu, kokiu rekomenduojama, atsižvelgiant į dirvą (sunkesnėje – sekliau, lengvesnėje – giliau).
Auginantieji daigus namuose ne visuomet sugeba paruošti jiems tinkamą substratą. Ne mažiau
svarbu sudaryti optimalias daigų auginimo sąlygas: žinoti, kiek jiems reikia šviesos, šilumos, drėgmės. Prieš sėjant patarčiau pasiskaityti literatūros apie kiekvienos rūšies daržovių ar gėlių auginimą.