Pasak teisėjo Gedimino Viederio, A.Urmono skundas yra
nepriimtinas, nes jis nėra susijęs su K.Ramelio paduotu skundu,
kuriuo parlamentaras prašo privataus kaltinimo tvarka baudžiamojon
atsakomybėn patraukti Liustracijos komisijos pirmininką.
Pasak teisėjo, priešpriešiniame skunde išdėstytų faktinių
aplinkybių laikas ir vieta yra visiškai skirtingi, nei K.Ramelio
skunde.
Ši nutartis gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui,
todėl kitos posėdis apylinkės teisme numatytas tik kovo 19 dieną.
A.Urmonas penktadienį pateikė priešpriešinį ieškinį
K.Ramelio atžvilgiu ir prašė, kad jo ieškinys būtų nagrinėjamas
toje pačioje byloje, kurioje Seimo narys teigia buvęs apšmeižtas
Liustracijos komisijos pirmininko.
„Tarp manęs ir Ramelio yra kilęs konfliktas dėl Kazimiros
Prunskienės bylos. Konfliktas persikėlė į žiniasklaidą,
aukščiausio lygio pareigūnus. Jis mane ne kartą įžeidė ir
apšmeižė, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimų požymių, tokiu
būdu Ramelis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn", -
teisme kalbėjo A.Urmonas.
Jis yra ir Mykolo Romerio universiteto Administracinės teisės ir
proceso katedros vedėjas.
Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje K.Ramelis kreipėsi į
Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas privataus
kaltinimo tvarka baudžiamojon atsakomybėn patraukti A.Urmoną.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatu į Seimo
narius keltas buvęs teisėjas K.Ramelis teigia, kad Liustracijos
komisijos pirmininkas jį įžeidė ir apšmeižė, kalbėdamas apie
jo vaidmenį Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant ekspremjerės
K.Prunskienės slapto bendradarbiavimo su KGB bylą.
Pasak penktadienį kalbėjusio A.Urmono, K.Ramelis praėjusių
metų balandį Valstybės saugumo departamento vadovui Povilui
Malakauskui bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
pirmininkui Arvydui Anušauskui pateikė esą tikrovės
neatitinkančią informaciją.
„Jis nurodė susipažinęs su daugkartiniais A.Urmono
pareiškimais. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, mane žemina ir
niekina, nes nesu pažeidęs nekaltumo prezumpcijos ar grasinęs
teismui. Be to, jis sakė, kad aš demonstruoju teisinį nihilizmą, o
tai mane žemina, kad profesorių, daktarą ir Mykolo Romerio
universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėją", -
kalbėjo A.Urmonas.
Anot Liustracijos komisijos pirmininko, šmeižikiškus ir
įžeidžiančius teiginius K.Ramelis yra išsakęs ir
žiniasklaidoje.
K.Ramelis su A.Urmono teiginiais nesutiko.
„Ieškiniai nėra susiję ir turėtų būti sprendžiami atskirai,
nes yra kitos aplinkybės ir pasisakyta buvo kitu laiku. Aš
neįsivaizduoju, kad žmogus gali laikyti, kad yra įžeistas, jeigu
yra pateikta teisybė" - tvirtino Seimo narys.
Pernai lapkritį teismas areštavo pusę A.Urmono buto. Tokiu
būdu užtikrintas K.Ramelio civilinis ieškinys dėl 100 tūkst.
litų žalos atlyginimo.
2009 metų rugsėjo 10 dieną A.Urmono vadovaujama Liustracijos
komisija pripažino, kad ekspremjerė, buvusi Valstiečių
liaudininkų sąjungos pirmininkė K.Prunskienė slapta bendradarbiavo
su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos
užduotis.
Prieš priimant šį sprendimą A.Urmonas pavasarį per spaudos
konferenciją ir vėliau kreipimesi į Generalinę prokuratūrą
teigė, kad yra pagrindas manyti, jog buvęs Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas K.Ramelis ir teisėjas Giedrius
Baziulis iš anksto susitarė, kad bus pakeistas 1992 m.
Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo K.Prunskienė
pripažinta slapta bendradarbiavusi su sovietų saugumu.
Taip pat atkreiptas dėmesys į keistą teisėjų pakeitimą
šioje byloje. 2003 metų kovo 12 dieną Civilinių bylų skyriaus
pirmininko K.Ramelio sprendimu dėl trumpalaikės ligos byloje
pirmininkaujanti kolegijos teisėja Danutė Gasiūnienė buvo pakeista
teisėju G.Baziuliu.
Pasak K.Ramelio, A.Urmono pareiškimas prokurorams buvo atmestas,
tuo metu jo pačio kreipimąsi Generalinė prokuratūra priėmė.
Parlamentaras teigė šioje byloje esąs apklaustas kaip
nukentėjusysis, o byla pradėta dėl teismo autoriteto žeminimo ir
A.Urmono, kaip pareigūno, įgaliojimų viršijimo.
Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog
nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
Jis pakeitė 1992 metų rugsėjo 14 dieną Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų kolegijos sprendimą, kad K.Prunskienė sąmoningai
bendradarbiavo su KGB.