Nusivylimo, abejonių ir ginčų banga Senajame žemyne nusirito Vašingtonui paskelbus, kad prezidentas B.Obama nedalyvaus gegužę planuotame tradiciniame JAV ir ES viršūnių susitikime.
Kaipgi suprasti ir vertinti šį B.Obamos žingsnį?
JAV nusisuka nuo Senojo žemyno. Europos Sąjunga jau nebėra Vašingtono prioritetas.
B.Obamos administracijai nesuprantamas Briuselio darbas. Tiesiog spjūvis Europai. Tokie ir panašūs vertinimai visą šią savaitę skamba tarptautinėje žiniasklaidoje.
Jei ir neturėjo ketinimų įžeisti 27 šalių bloko, B.Obama veikiausiai neįvertino, kad ir menkiausias jo žingsnis pasaulyje suprantamas kaip turintis vieną ar kitą prasmę.
Įtempta darbotvarkė? Darbų apstu ir namuose? Suprantama – B.Obamos komanda kovoja su sudėtingomis nacionalinėmis bėdomis: sveikatos apsaugos reforma, tebekerojančiu sunkmečio nedarbu. Tokius pasiteisinimus atsisakant atvykti į Europą dar galima suprasti.
Tačiau šios ir kitos problemos – ne vakar kilusios.
ES ir JAV viršūnių susitikimui itin daug dėmesio skyrusi Ispanija, dabar pirmininkaujanti blokui, buvo kone visiškai tikra dėl B.Obamos atvykimo į Madridą.
Maža to, Ispanijos premjeras J.L.Rodriguezas Zapatero apie B.Obamos sprendimą gegužę pasilikti Vašingtone, kaip pranešama, sužinojęs iš spaudos.
Vertinant šią žinią, sunku nesutikti su ekspertų nuomone apie Vašingtono imtą rodyti atsainumą Europos atžvilgiu.
Kaip ir nesugebėjimą vienų ar kitų sprendimų paaiškinti taip, kaip jie turėtų būti pristatomi sąjungininkams.
Juk labai panaši audra bei kalbos apie JAV išdavystę buvo kilusios ir pernai, kai Vašingtonas paskelbė apie planus atsisakyti raketinės gynybos skydo Rytų Europoje.
Lenkijos ir Čekijos vadovai tuomet kalbėjo taip, lyg ir jie pirmiausia apie pasikeitusius JAV planus būtų sužinoję iš žiniasklaidos.
Ką jau sakyti apie tai, kad žinia apie sprendimą atsisakyti Maskvą taip erzinusio gynybos skydo buvo pranešta rugsėjo 17-ąją – dieną, kai 1939-aisiais Sovietų Sąjunga įkėlė koją į Rytų Lenkiją.
Kita vertus, nepaisant aiškaus nusivylimo, ES žino, ko nori.
Nebus B.Obamos – nereikia ir susitikimo, palauksime. Kitaip tariant, reikalus spręsime tik su svarbiausiu JAV žmogumi.
Bendrija nutarė iš viso atšaukti gegužę planuotą viršūnių susitikimą ir laukti palankesnių laikų. Tokie pranešimai skamba iš ES diplomatų lūpų.
Bet ar bus išgirsta kita ne mažiau svarbi Vašingtono žinia?
JAV administracija jau pasiteisino, kad B.Obama praėjusiais metais Europoje lankėsi šešis kartus. Suprask – nereikia norėti per daug.
Maža to, pasirodo, B.Obama jau pernai vasarą buvo nusivylęs susitikimu su ES lyderiais Prahoje. Amerikiečiams nepatikę, kiek daug šnekama ir kaip mažai pasiekiama tuose susitikimuose.
Pliekiamas už ne itin įspūdingus kadencijos pirmųjų metų Baltuosiuose rūmuose rezultatus, B.Obama dabar mėgina parodyti nemėgstantis tuščiažodžiauti. Nebeužtenka tik didelių vizijų.
Pirmuosius kadencijos metus B.Obama bendradarbiavimą su Europos šalimis grindė būtinybe ryžtingai priešintis klimato atšilimui ir dar labiau sustiprinti misiją Afganistane.
Tačiau kovai su klimato kaita skirta Kopenhagos konferencija baigėsi visišku šnipštu. O Vašingtono siekis, kad Europos šalys pasiųstų daugiau karių į Afganistaną, sulaukė menkesnio, nei viltasi, pritarimo.
Tad galbūt ir kalbėtis nebėra apie ką?
Tačiau tikrasis antausis – ne tai. Bendrija ilgai sprendė, kaip įduoti Vašingtonui telefono numerį, kuriuo būtų galima paskambinti suvienytajai Europai.
Vargais negalais priėmusi ES Lisabonos sutartį ir sukūrusi du visiškai naujus postus – prezidento ir diplomatijos vadovo – Bendrija nei sau, nei tuo labiau pasauliui dar nepaaiškino, kuri galva svarbiausia.
„Priėmus sutartį tapo nebeaišku, su kuo ir kada B.Obama turėtų susitikti. Dabar yra ne tik besikeičiančios pirmininkaujančios šalys, bet ir ES prezidentas, Europos Komisijos vadovas“, – atvirai dėstė vienas JAV valstybės departamento pareigūnas.
Negalėtų būti pasakyta ironiškiau. Ir skaudžiau.
Juk ES institucinių reformų buvo imtasi ne tik siekiant supaprastinti Bendrijos veikimo procedūras.
ES prezidento ir užsienio reikalų vadovo postai buvo įkurti ir tam, kad blokas būtų labiau suprantamas, girdimas ir matomas pasaulyje. Kad tarptautinėje erdvėje kalbėtų vienu balsu.
Tačiau pasauliui esame blokas su keturiomis nežinia kam skirtomis galvomis. J.M.Barroso vadovaujama Komisija – dar nepatvirtinta. ES prezidentas belgas H.van Rompuy ir diplomatijos vadovė britė C.Ashton – beveik nematomi. Čia dar ir pirmininkaujanti blokui šalis, neketinanti lįsti į šešėlį.
Nieko keista, kad B.Obama neatvyks. Jo prisiminimai iš Prahos – slogūs, perspektyva Madride – miglota.
Tai – įspėjimo skambutis pirmiausia pačiai ES.