Anot jų, naujai kuriama regionų sistema nebūtinai turėtų
būti orientuota į didžiuosius miestus - siūloma ją kurti
istoriškai susiformavusių etninių regionų ribų pagrindu.
„Apskritis kai kūrė, idėja buvo graži, bet tai tavo finansų
pumpavimo mechanizmu į didžiuosius miestus. Didieji miestai turi
savo poreikius ir galbūt turėtų būti „išjungti“ iš regionų“, -
BNS sakė Klaipėdos visuomeninės kultūros paveldo komisijos
Klaipėdos teritorinio padalinio pirmininkas Dainius Elertas.
Šeštadienį Gargžduose vykusi Mažosios Lietuvos (Klaipėdos
krašto) ir Žemaitijos visuomeninių organizacijų konferencija
pareiškė įtarianti, kad pradėta vykdyti administracinė reforma,
kurios metu turėtų būti suformuoti regionai, rengiama pažeidžiant
Lietuvos ir tarptautinius teisės aktus, pranešė Klaipėdos
kultūros paveldo komisija.
Konferencija savo rezoliuciją išsiuntė prezidentei, Seimo
pirmininkei bei Seimui, jo komitetams, frakcijoms ir politinėms
partijoms, ministrui pirmininkui bei Vyriausybei.
Visuomenininkams, be kita ko, nerimą kelia tai, kad nuo
pagrindinės informacijos apie galimus projektus nušalintos
suinteresuotos grupės, joms neužtikrinta galimybė dalyvauti
svarstant šiuos projektus.
„Siekiant klaidinti visuomene viešumu, yra pranešama apie
įvykstančius renginius, skirtus administracinei reformai, tačiau
net neužsimenama apie galimų reformų turinį, apie jas rengiančius
asmenis ar jų grupes. Tai reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą
visuomenės nušalinimą nuo tiek nuo informacijos apie galimos
reformos projektų turinio, tiek ir nuo suinteresuotos visuomenės
dalies dalyvavimo minėtų projektų aptarime“, - teigiama pranešime.
Esą žiniasklaidoje atsispindinti politikų nuostata, kad vykdant
reformą nebus atsižvelgiama į etnografinius principus,
konferencijos dalyviams kėlė ypač didelį susirūpinimą, nes taip,
anot jų, pažeidžiamos iš Konstitucijos kylančios Nacionalinio
saugumo pagrindų įstatymo nuostatos, tarp kurių yra pabrėžiama ir
tai, kad „Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės
kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir
tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant
kultūros paveldą“.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad tokia praktika rodo, jog
atsakingos Valstybės institucijos nevykdo prisiimtų
įsipareigojimų, sąmoningai atsisako stiprinti kultūros vertybių
apsaugą.
Anot pranešimo, ruošiant administracinę reformą, būtina
suderinti ekonominius Valstybės interesus su istoriniu pagrindu
susiformavusių etnokultūrinių regionų išsaugojimu, rasti
optimalų, neintegruotą į didžiuosius miestus regioninės
savivaldos funkcionavimą.
Visuomenininkai atkreipė dėmesį į Seimo Tėvynės sąjungos -
Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Jurgio
Razmos pasisakymą, kad „planuojama apskričių pertvarka nebus
vykdoma etnografiniu principu. Regionai bus kuriami atsižvelgiant į
miestą - traukos centrą“.
„Tokia nuostata prieštarauja šiuo metu veikiančių Lietuvos
Respublikos Valstybinės kalbos, Etninės kultūros valstybinės
globos pagrindų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
įstatymams“, - teigia visuomenininkai.