Bejėgiška kova ant kopos (nuotraukos)

„Koks čia turtuolis stato rezidenciją? Namai čia turėtų kainuoti fantastiškus pinigus“, — į rašytojo Thomo Manno muziejų Nidoje užsukę vokiečiai stebisi matydami netoli iškilusius statinius.

Vieta tikrai nuostabi, pro langus atsiveria čia pat, po kopa, tyvuliuojančios marios, aplink ošia palinkusios pušys. Kurorto centras — netoli. Nieko keista, kad šias vietas dar XIX amžiuje pamėgo garsūs Lietuvos, Vokietijos dailininkai, architektai, rašytojai.

„Vokiečiai stveriasi už galvos, kai sužino, kad šie trobesiai iškilo be jokių leidimų, žodžiu, nelegaliai“, — „Ekstrai“ pasakojo muziejaus direktorė Vilija Teresė Jonušienė.

Ne tik vokiečius, bet ir lietuvius stulbina pastatų šeimininko ketinimai nukasti dalį kopos — kad būtų lengviau prieiti prie marių.

Pro V.T.Jonušienės kabinetuko langus antrajame muziejaus aukšte nelegalios statybos — tarsi ant delno. „Statybinės medžiagos būdavo vežamos naktimis — kad nekristų į akis, dirbta sutemus, savaitgaliais, paskubomis“, — prisiminė V.T.Jonušienė.

Greičiau nei per mėnesį iškilo trys statiniai. Mediniame jau ir šiandien galima gyventi, o dar vienas — iš silikatinių blokelių mūrijamas namas nebaigtas. Šeimininkas suspėjo suręsti ir pašiūrę.

Kai pradėjo kilti A.Lapinsko pirmojo namo pamatai, suskubo piktintis ir vietos gyventojai, ir gamtos saugotojai, Kuršių nerijos nacionalinio parko prižiūrėtojai, valdininkai. Žiniasklaida aprašinėjo šį įžūlų atvejį, o aukščiausi valdžios pareigūnai žadėjo — tuoj tuoj A.Lapinsko pastatas bus nugriautas. Kol valdininkai ieškojo buldozerių, sklype atsirado dar du nameliai.

Prieš gerą savaitę Nidoje apsilankiusi „Ekstra“ rado dar labiau išaugusius klaipėdiškio pastatus ir išgirdo dar vieną pažadą, kad statinių tuoj tuoj čia neliks.

„Visus teismus ponas A.Lapinskas pralaimėjo. Jis nebeturi jokių galimybių legalizuoti šiuos pastatus ir jie dar šį mėnesį bus nugriauti“, — „Ekstrai“ tikino Kuršių nerijos nacionalinio parko inspektorius Gintaras Karpus.

Tiesa, vaizdingoje vietoje iškilusius pastatus žadėta nušluoti nuo žemės paviršiaus ir užpernai, ir pernai. Tai žadėjo padaryti du paeiliui dirbę aplinkos ministrai.

Praėjusiais metais atlikti griovimo darbus buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo viena statybos bendrovė.

Bet darbininkai staiga atsisakė griauti pastatus. Kodėl? „Jie aiškino, kad pagal galiojančią tvarką griaunant nelegalius statinius šeimininkui turi būti paliktos nepažeistos statybinės medžiagos. Bendrovė negalėjo garantuoti, kad griaudama išsaugos nesugadintas statybines medžiagas“, — tarsi anekdotą papasakojo G.Karpus.

Žinoma, griaunant nelegaliai pastatytus namus laksto ne vien skiedros. Vadinasi, nelegalių pirtelių paežerėse savininkai gali būti ramūs, nes kas garantuos, kad griovėjai nieko nepažeis?

Taigi verslininko Arūno Strolio nelegaliai statyta pirtelė užpernai pavasarį šipuliais virto pažeidžiant galiojančius įstatymus? Skamba iš tiesų juokingai.

Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotoja Eglė Kuklierienė „Ekstrai“ tvirtino, kad nėra jokių teisės aktų, reikalaujančių tokiais atvejais išsaugoti nesugadintas statybines medžiagas.

Įdomu, kaip elgsis Kretingos bendrovės „Multimedis“ darbininkai, kuriems šįkart patikėta nugriauti A.Lapinsko trobesius? Ši bendrovė sausį laimėjo antrą kartą skelbtą konkursą ir už 51,5 tūkstančio litų statinius nuo žemės paviršiaus turėtų nušluoti per 40 dienų. Pinigus vėliau ketinama išieškoti iš pastatų šeimininko.

Tačiau tikėtina, kad storu sniego sluoksniu užkloti statiniai greičiausiai sulauks pavasario. Vargu ar tvyrant šalčiams griovėjai imsis darbų. „Viskas pajudės, kai tik pagerės orai“, — „Ekstrai“ žadėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko inspektorius G.Karpus.

O kol sniegas trukdo imtis darbų, žiūrėk, A.Lapinskas ims ir sugalvos naują būdą vilkinti laiką.

Iš to, ką „Ekstra“ pamatė statybvietėje saulėtą sausio 29-osios rytą, galima spėti, kad klaipėdietis tiki savo galutine pergale.

Sklype riogso naujos statybinės medžiagos. Iš blokelių statytame name įtaisytos praustuvės, sumontuoti laiptai veda į rūsį, pakabinta palydovinė antena, įstatytos durys. Kitame jo statytame name galima gyventi. Nidiškiai A.Lapinską ten matė visą praėjusią vasarą, iki pat spalio.

Atrodo, kad jis tikėjosi namą baigti ir nuomoti poilsiautojams. Už parą tokioje vietoje iš vasarotojų prašoma ne mažiau kaip 250 litų.

Beje, A.Lapinskas aplankė daug architektų prašydamas parengti namelių projektus. Tačiau tokių nerado.

Kaip Kaune ilgai gyvenęs, o neseniai į Klaipėdą persikėlęs A.Lapinskas atsidūrė Nidoje, Thomo Manno namelio kaimynystėje? Kaip nieko bendra iki tol su Kuršių nerija neturėjęs žmogus staiga tapo trobesių vaizdingiausioje vietoje savininku?

Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje namą Nidoje pasistatė tuo metu garsus Vokietijos dailininkas Carlas Knaufas. Jis, kaip ir rašytojas Th.Mannas, labai žavėjosi Kuršių nerija ir čia yra vasarojęs.

Dailininkas namą pasistatė netoli Th.Manno vasarnamio. Net abiejų menininkų vilas yra projektavęs tas pats architektas H.Reimannas.

Vėliau namas su trobesiu atiteko Nidos gyventojų pamėgtam vietos girininkui Ričardui Vladui Krištapavičiui, o jis perrašė savo dukteriai, beje, žinomai architektei, Rolandai Krištapavičiūtei. Dar viena detalė: jos brolis, irgi architektas, Ričardas — Nacionalinės premijos laureatas.

Anksčiau Nidoje gyvenusi, o dabar į užsienį išvykusi R.Krištapavičiūtė buvo A.Lapinsko sugyventinė. Taigi nieko keista, kad moteris pusę sklypo nuostabioje vietoje sutiko perleisti tuomečiam mylimajam A.Lapinskui. Beje, vyras užpernai buvo patekęs į areštinę dėl kaltinimų, kad sumušė savo sugyventinę. Vėliau R.Krištapavičiūtė buvusį sugyventinį vadino įnamiu, kaltino jį bandymu klasta pasiglemžti svetimą nuosavybę.

„Moteris ištraukė man iš rankos nuosavybės dokumentus norėdama juos suplėšyti. Bandydamas susigrąžinti tai, kas man priklauso, galėjau netyčia įbrėžti tik mažąjį pirštelį“, — tada dievagojosi A.Lapinskas.

Tai, kad jo santykiai su tuomete mylimąja pašlijo būtent dėl neteisėtų statybų, „Ekstrai“ patvirtino ir Th.Manno muziejaus direktorė.

„Kai R.Krištapavičiūtė pamatė, kokie čia kyla pastatai, labai gailėjosi, kad perleido pusę sklypo A.Lapinskui“, — „Ekstrai“ teigė muziejininkė V.T.Jonušienė.

Toje sklypo pusėje stovėjo 28 kvadratinių metrų ūkinis pastatas. Stovėjo iki tol, kol šeimininku čia tapo A.Lapinskas. „Vieną naktį, liepos pradžioje, tas sandėliukas paslaptingai sudegė, o jau kitą savaitę po gaisro iškilo pirmojo namo pamatai“, — pasakojo muziejininkė.

Pirmiausia A.Lapinskas be jokių leidimų surentė aukštą medinį namelį. Iš pirmo žvilgsnio jis kiek primena Nidos architektūros braižą, bet statytas be jokių dokumentų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko inspektorius G.Karpus atsimena kuriozišką įvykį, susijusį su šiuo namu. „Kartą nulūžo šalia šio namo augančio medžio šaka ir sulaužė stogą. A.Lapinskas pradėjo ręsti naują stogą. Pastebėję tai protokole parašėme: statomas nelegalus statinys ant nelegaliai stovinčio pastato“.

Prasidėjus statyboms inspektoriai vis dažiau čia užsukdavo. Surašydavo protokolus, teismas skirdavo tai 7,5, tai 10 tūkstančių litų baudas. Policija sustabdydavo statybas, tačiau darbai vis tiek užvirdavo.

A.Lapinskas imdavo slapstytis, nuolat skųsdavo teismų sprendimus. O kartą į Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos departamentą jį atvesdino policija.

Kol vyko kova su valdininkais, teismais ir inspektoriais, A.Lapinskas sklype surentė dar du statinius.

„Haus zu verkaufen“ („Namas parduodamas“) skelbia užrašas vokiečių kalba ant apsnigtos lentos, gulinčios šalia nelegaliai pastatyto trobesio. Vasarą ant tos pačios lentos mirgėjęs užrašas skelbė, kad namas parduodamas aukciono būdu.

Prisiskambinti nurodytais telefonais nepavyko — abu buvo išjungti.

A.Lapinskas statinius pradėjo pardavinėti praėjusią vasarą tikėdamasis 3,5 mln. litų. Už kiekvieną kvadratinį metrą jis tikėjosi gauti po 17 tūkstančių litų. Tiesa, lapkritį pageidaujamą sumą jis sumažino perpus.

Skelbimas apie parduodamus statinius buvo įdėtas ir į internetą, o nekilnojamąjį turtą pardavinėjančios bendrovės agentė neslėpė, kad pastatai iškilo nelegaliai. „Šeimininkas tikisi, kad viskas bus sutvarkyta ir įteisinta. O kaip susiklostys iš tikrųjų, neaišku. Gal namu susidomės rizikuoti nebijantis ir dokumentus sutvarkyti galintis asmuo“, — „Lietuvos ryto“ žurnalistei pernai lapkritį kalbėjo pardavimo agentė.

Pats A.Lapinskas aiškino, kad yra visi statybos leidimai ir dokumentai, o būstą puikioje vietoje parduoda tik todėl, kad turi grąžinti bankui paskolą. Vienoje interneto skelbimų svetainių pasirodė siūlymas pirkti du 80 ir 120 kvadratinių metrų namelius, taip pat buvo galima tapti ir bendrasavininkiu ir nuomotis 7 arus žemės.

Ar atsiranda susidomėjusių pirkėjų? Pasak Th.Manno muziejaus direktorės, vokiečiai, pamatę skelbimo lentą prie vieno namelių, jos teiravosi apie pardavimo sąlygas. „Tačiau juos stulbina, kad statoma nelegaliai. Todėl jie iškart atsisako minties čia ką nors įsigyti“, — aiškino V.T.Jonušienė.

Neringos meras Vigantas Giedraitis:

„Lietuvoje nėra priimta reikalingo įstatymo, kuris leistų greitai nugriauti tokius statinius. Tai — svarbiausias dalykas kovojant su tokiomis nelegaliomis statybomis kaip A.Lapinsko trobesiai. Pusantrų metų trypčiojama vietoje, vis žadama griauti, tačiau namai tebestovi. Kai tik jis pradėjo statyti tuos namus — tada reikėjo juos griauti, o dabar nesusitvarkome.

Žinoma, tai akiplėšiškiausios nelegalios statybos Nidoje, ir dar tokioje vietoje! Namų šeimininkas nuolat skųsdavo teismo sprendimus, o tai irgi sustabdydavo nuo galimo griovimo.

Nežinau, ar jis ieškojo užtarimo Neringos savivaldybėje, tačiau į mane niekada nesikreipė.“

Apskritis Nugriauta

Alytaus 12

Utenos 11

Šiaulių 8

Panevėžio 8

Vilniaus 7

Klaipėdos 6

Kauno 5

Marijampolės 5

Tauragės 3

Telšių 1

Šaltinis: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.