Prognozės gerinamos. Ar galima kalbėti apie krizės Lietuvoje pabaigą? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.
- Premjeras Andrius Kubilius JAV kalbėjo, kad Lietuva jau sutramdė krizę. Ar sutinkate su premjeru?
- Premjeras užsienyje turėtų trykšti optimizmu, jei nori pigiau pasiskolinti pinigų.
Bet tvirtinti, kad įveikėme krizę, o ūkis pradės augti, susitvarkys valstybės finansai ir mažės nedarbas, per anksti.
Lietuva dabar kapstosi dugne, o dabartinį ekonomikos lygį pavyksta išlaikyti tik iš skolintų pinigų. Antai ką tik pasiskolinome apie 5 mlrd. litų. Nepigiai – su 7,6 proc. palūkanomis. Tikėjausi, kad jos bus bent kokiu procentu mažesnės.
Dar vienas ūkio gyvybės palaikymo šaltinis – ES pinigai. Bet šios lėšos panaudojamos neefektyviai. Didžiulis Lietuvos ūkio nuosmukis ir įrodo, kad skolinti pinigai bei ES parama nesukūrė stiprios ekonomikos.
- Ar eksportas gali tapti varikliu, tempiančiu iš krizės?
- Taip, eksporto augimas gaivina ekonomiką. Bet tai nėra viso ūkio lokomotyvas. Lietuva neturi tiek potencialo, kad eksportas ryškiau sumažintų nedarbą. Jis neišspręs ir valstybės finansų problemos.
O Finansų ministerijos prognozė, kad šįmet Lietuvos BVP jau augs 1,6 proc. ar procentu, kaip prognozuoja SEB bankas, iš esmės nieko nekeičia. Tikslų skaičių išvis sunku prognozuoti.
- Tik šįmet maždaug milijonas žmonių pradėjo gauti mažesnes pensijas ir išmokas, o algos dar mažėja. Ar tai nestabdys ekonomikos?
- Sumažėjusios pensininkų pajamos stabdo ūkį, nes mažėja visuomenės perkamoji galia, smunka vartojimas.
Be to, Švedijos centrinis bankas prognozuoja, kad jų bankai Baltijos šalyse šiemet patirs panašių nuostolių kaip ir pernai. Vadinasi, bankai tik įpusėjo valyti blogas paskolas. O tai reiškia, kad ir toliau bus labai atsargiai skolinama statyboms, vartojimui.
Apskritai neigiamo poveikio mūsų ekonomikai šįmet regiu daugiau nei teigiamo. Pinigų sumažėjo, susitraukė biudžetas ir valstybė bando šią spragą užkamšyti skolindamasi.
- Bet ar šios skolos netaps našta, slegiančia ūkį?
- Tai sukurs prielaidas, versiančias ateityje dar daugiau didinti mokesčius. Jei norėsime nuo 2014 metų įsivesti eurą, turėsime subalansuoti biudžetą. O kaip tai padaryti, kai mokėsime didesnes palūkanas už paimtas paskolas ir dar įsipareigojame kompensuoti sumažintas pensijas?
Šiemet sumokėsime 600 mln. litų daugiau palūkanų nei pernai. Maždaug tiek pinigų sutaupyta sumažinus pensijas. Todėl sakau – nesiskolindami iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) darome klaidą. Juk TVF dar ir spaustų, kad greičiau vykdytume struktūrines reformas, o tai Lietuvai išeitų tik į naudą.
Prezidentės D.Grybauskaitės teiginiai, kad mažesnės palūkanos nesvarbu, palyginti su galimybe savarankiškai priimti sprendimus, man atrodo juokingi, juolab kad vis tiek nieko esmingai nesprendžiame.
Per 14 mėnesių, kai dirba A.Kubiliaus Vyriausybė, nepadaryta jokių struktūrinių pertvarkų. Net reformų koncepcija neparengta. Ir dar džiaugiamės, kad šiaip taip pragyvename brangiai pasiskolindami. Tampame skolininkų ir ES išlaikytinių valstybe.
- Ar eksporto galimybių nesumažins dar ir pabrangusi elektra?
- Dabar mūsų pramonė gauna kažkiek užsakymų todėl, kad smukus paklausai ES ne visada apsimoka pirkti didelius kiekius galinčioje pagaminti Kinijoje, tada dairomasi į mažesnius ir artimesnius gamintojus.
Atsigavus rinkoms kai kurios mūsų įmonės vėl pajus smūgį, nes išaugusią paklausą geriau tenkins labai daug ir pigiai gaminanti Kinija.
Dabar elektra pramonei pabrango 15-20 procentų. Daug, bet dar ne tragedija. O kai pasaulio ekonomika vėl ims augti, brangs dujos. Tada kils ir elektros kaina.
Tai suvokia investuotojai. Todėl ir neskuba investuoti Lietuvoje, o tie, kurie jau čia įkėlė koją, neplečia gamybos.