„Bendras geografinis vardiklis negali būti jėga pristatytas, jam
prigyti reikia ilgo laiko, - sakė U.Paetas. - Aš abejoju, kad visos
Baltijos jūrą juosiančios valstybės yra pasirengusios pakeisti
šią sąvoką ir vieną gražią dieną pasakyti, kad Vokietija ir
Švedija taip pat yra Baltijos valstybės“.
Pasak ministro, toks siūlymas verčia pagalvoti, kam tai yra
naudinga ir koks yra to tikslas. Anot U.Paeto, Baltijos jūrą
juosiančios šalys turi išspręsti daug svarbių klausimų, tokių
kaip neseniai priimtas Baltijos jūros strategijos planas.
Trečiadienį, interviu Latvijos laikraščiui „Diena“,
D.Grybauskaitė pažymėjo, kad trys Baltijos šalys yra per mažas
vienetas, kad būtų laikomas regionu.
„Turint omenyje bendrą erdvę ir Baltijos šalis, pirma,
tikriausiai reikia kalbėti apie Baltiją, kurią aš norėčiau
matyti kaip visą Baltijos jūros regioną. Nes ES Baltijos matmuo
darosi vis svarbesnis ir turimos omenyje ne trys Baltijos šalys, bet
taip pat ir Šiaurės šalys“, - sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė pažymėjo, kad drauge su Islandija tada
būtų aštuonios Baltijos šalys.
„Trys Baltijos šalys - pernelyg mažas vienetas. Į ES kontekstą
geriau įtraukti didesnį skaičių šalių, drauge su Šiaurės
šalimis. Tada bus geresnė mūsų platforma ginti savo interesus ir
kovoti dėl jų. Jau dabar mes vedame derybas ir deriname sprendimus,
prieš juos priimdami ir prieš Europos Vadovų Tarybos susirinkimus
Briuselyje. Tokio pobūdžio (Baltijos šalių samprata) labai
perspektyvi“, - sakė D.Grybauskaitė.