Referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius, Naujosios
sąjungos lyderis Artūras Paulauskas pirmadienį BNS sakė, kad jie
kreipėsi į Darbo biržos vadovus su prašymu parašų rinkėjams
suteikti vietą, kur jie niekam netrukdydami galėtų rinkti parašus,
tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
„Argumentai pateikti gana keisti - kad Darbo birža negali
dalyvauti politinėje veikloje. Mes ir neprašėme jų užsiimti
politine veikla. Manome, kad tai yra referendumo taisyklių
pažeidimas“, - sakė A.Paulauskas.
Dėl referendumo organizavimo tvarkos pažeidimų administracinių
teisės pažeidimų protokolus įgaliota surašyti VRK.
A.Paulausko teigimu, referendumo organizatoriai dėl vietos suteikimo kreipėsi ir į kitas valstybės įstaigas ir sulaukė palankaus atsakymo. „Regitra“ leido, atrodo, iš Registrų centro
gavome teigiamą atsakymą, iš „Sodros“ dar laukiame“, - teigė
politikas.
Lietuvos darbo biržos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė
Birutė Balynienė BNS pranešė, kad laikinasis Darbo biržos vadovas
Albertas Šlekys informavo iniciatyvinės grupės narius, kad jų
įstaiga „neturi galimybės suteikti savo patalpų, kuriose minėtos
iniciatyvos atstovai galėtų nekliudomai rinkti parašus“.
Be to, anot Darbo biržos atstovų, Valstybės tarnybos įstatymas
nustato, kad valstybės tarnautojas privalo nesinaudoti valstybės ar
savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai, taip pat nenaudoti
tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams.
Sausio 25 dieną VRK iniciatyvinei grupei išdavė lapus rinkti
piliečių parašus dėl Konstitucijos pataisos, kuri sudarytų
galimybę prezidentui paleisti Seimą piliečių iniciatyva.
Privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos papildymo nuostata,
kad prezidentas 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių
reikalavimu gali skelbti pirmalaikius rinkimus, inicijuoja vieną
atstovą parlamente turinti Naujoji sąjunga.
Referendumui surengti iniciatoriai nuo parašų lapų išdavimo
dienos per tris mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. jo
reikalaujančių rinkėjų parašų.
Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja
daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių, o
referendumu siūlomai nuostatai priimti reikia, kad ją palaikytų
daugiau kaip pusė balsavusių referendume, bet ne mažiau kaip
trečdalis visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad pirmalaikius rinkimus
prezidentas gali skelbti, jei Seimas du kartus iš eilės nepritarė
Vyriausybės programai, arba Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas
pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.