Šias išvadas teisininkai antradienį išsakė pristatę tyrimą,
kuris buvo pradėtas Teisingumo ministerijos iniciatyva, reaguojant į
praėjusių metų rudens įvykius Kaune ir su juo susijusį
pedofilijos skandalą, bei į tai, kad Seime buvo pateiktos
iniciatyvos įteisinti cheminę kastraciją ir seksualinių
nusikaltėlių viešą registrą.
Generalinė prokuratūra pabrėžia, kad dėl tokios galimybės
savo nuomonę turėtų pareikšti teisės ekspertai ir žmogaus
teisių gynėjai.
Teisės instituto direktoriaus Petro Ragausko teigimu, teisiškai
taikyti cheminę kastraciją būtų galima tada, kai asmeniui
nustatytas psichinis sutrikimas, dėl kurio jis pripažįstamas
ribotai pakaltinamu arba nepakaltinamu.
Tačiau, anot P.Ragausko, problemų kyla dėl to, kad
priverčiamąsias medicinos priemones, o tarp jų ir cheminę
kastraciją, įstatymiškai galima taikyti tik už tvirkinamuosius
veiksmus, nes įstatymai numato, kad už išžaginimą ir seksualinį
prievartavimą galima bausti tik laisvės atėmimo bausme.
Įstatyme, anot teisininko, turėtų būti numatyta nuostata
taikyti negalinčiam kontroliuoti savo seksualinio potraukio asmeniui
jo sutikimu cheminę kastraciją.
Pasak Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus
tyrėjo Manto Liesio, medikamentinė arba cheminė kastracija taip pat
nėra visada efektyvi, nes daugelis pažeidėjų tokius nusikaltimus
padaro ne dėl liguisto seksualinio pasitenkinimo, bet dėl kitų
priežasčių. Tokia kastracija galėtų būti taikoma tik pedofilams,
tai yra asmenims kuriems diagnozuota liga - pedofilija, nes dauguma
pažeidėjų nėra pedofilai.
„Paprastai jie (lytinius nusikaltimus prieš vaikus padarę
asmenys - BNS) būna vaikų pažįstami, draugai, bendraamžiai arba
tėvai, artimieji. Kad žmogų pavadintume pedofilu, reikia
konstatuoti psichikos sutrikimą“, - kalbėjo M.Liesis.
Jo teigimu, cheminė kastracija turėtų būti taikoma
savanoriškai, tačiau problemų iškyla dėl to, kad abejotina, ar
asmuo pats norėtų vartoti šiuos vaistus. Be to, nors jų Lietuvoje
ir yra, tokie medikamentai yra brangūs, vartotini kiekvieną dieną
ir nekompensuojami.
Visgi, pasak teisininkų, efektyviausias būdas būtų
psichologinis gydymas, pavyzdžiui lytinį elgesį keičiančiose
programose įkalinimo įstaigose. Tokios programos turėtų būti
vykdomos kuo anksčiau, kad asmuo dėl aplinkos poveikio nepradėtų
galvoti, esą buvo neteisingai nubaustas. Tokiais atvejais būtų
galima psichologinį gydymą papildyti vaistų skyrimu.
Teisės specialistų nuomone, didelis dėmesys turėtų būti
kreipiamas į tokių nusikaltimų prevenciją, nes esą daugelis
lytinių nusikaltėlių ir patys vaikystėje galėjo patirti
seksualinę prievartą - tokių vaikų reabilitaciją reikėtų skirti
ypatingą dėmesį. Šviečiama apie tokio pobūdžio nusikaltimus
turėtų būti ir visuomenė, rizikos grupės, lytiniai nusikaltėliai
ir jų aukos.
Pasak teisės specialistų, chirurginė kastracija apskritai
neturėtų būti naudojama, o jos efektyvumas yra abejotinas, nes
chirurgiškai kastruoti asmenys nenustojo daryti sunkių nusikaltimų,
keičiasi tik tokių nusikaltimų rūšis.
„Užsienio tyrimai rodo, kad 33 proc. chirurgiškai kastruotų
pažeidėjų ateityje darė pakartotinus nusikaltimus, tačiau jie
buvo nebe lytinio pobūdžio, kitokie, bet taip pat sunkaus pobūdžio
nusikaltimai“, - tvirtino Teisės instituto Vaikų ir jaunimo teisės
sektoriaus jaunesnioji mokslų darbuotoja Margarita Dobrynina.
M.Liesio teigimu, chirurginė kastracija neatitinka Lietuvos
ratifikuotos Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį
žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį ir baudimą, o tai esą
yra patvirtinęs ir Europos komitetas šiems klausimams spręsti.
„Chirurginę kastraciją mes priversti atmesti, nes tokie yra
Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, ir todėl, kad taip turi
elgtis visos civilizuotos valstybės“, - teigė M.Liesis.
Teisininkai taip pat nepritarė ir viešo lytinių nusikaltėlių
vaikų atžvilgiu registro sudarymo idėjai. Registras galėtų būti
nebent uždaras ir skirtas tik teisėsaugos institucijoms.
Pasak teisės specialistų, tokio registro sudarymas būtų labai
brangus, policija neturėtų galimybės prižiūrėti kiekvieno
asmens, be to jis būtų skirtas apsaugoti nuo nepažįstamų
pažeidėjų, o, kaip žinia, lytinius nusikaltimus vaikų atžvilgiu
padaro artimi žmonės. Be to, viešas registras keltų įtampą
visuomenėje ir galėtų būti socialinių neramumų priežastis.
Šie Teisės instituto pasiūlymai pateikti Teisingumo
ministerijai.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis antradienį
sakė, kad prieš keičiant bausmių sistemą svarbu įvertinti
teisės ekspertų ir žmogaus teisių gynėjų nuomonę.
„Kalbant apie bausmių rūšis, dėl to turi pasisakyti teisės
specialistai, dėl to turi pasisakyti žmogaus teisių gynėjai, kurie
labai rimtai apsvarsčius turėtų priimti sprendimus, ar tokie
įstatymų pakeitimai galimi, ir jeigu tokie įstatymų pakeitimai
galimi, tai ar praktikoje bus realizuojami. Jeigu bus tokie įstatymai
priimti, prokurorai juos vykdys“, - žurnalistams sakė G.Jasaitis.
Anot prokuroro, bausmes griežtinti galima, tačiau tai galima
daryti tik „kompleksiškai“.