V.Kalibatas, imituodamas nusikalstamus veiksmus, davė 20
tūkst. litų kyšį buvusiam sveikatos apsaugos viceministrui Artūrui
Skikui. Kyšio esą buvo reikalauta už tai, kad viceministras neprašė
skirti drausminės nuobaudos ir kad direktorius būtų užtariamas
prieš Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybę toliau netrukdomai
vadovauti viešajai įstaigai.
Valstybės kontrolės vertinimu, kraujo preparatų gamyba
užsienyje iš Lietuvoje paruoštos plazmos nėra ekonomiškai naudinga,
nes taip pagaminti kraujo preparatai kainuoja nuo 20 proc. iki
daugiau nei 600 proc. brangiau negu šiuos preparatus perkant
centralizuotai.
Dėl to auditoriai siūlo visą Lietuvos gydymo įstaigose
nepanaudotą kraujo plazmą parduoti, o joms reikalingus kraujo
preparatus pirkti centralizuotai, už parduotą plazmą gautas lėšas
panaudojant donorų kraujo paruošimui.
Audito ataskaitoje pažymima, kad Sveikatos apsaugos ministerija
ir Valstybinė ligonių kasa nepakankamai kontroliavo plazmos
išvežimą ir jos perdirbimą, o atlikti tikrinimai nebuvo išsamūs ir
pakankamai objektyvūs.
„Donorų kraujas - tai nacionalinis turtas, todėl netoleruotina,
kad jo naudojimas nėra tinkamai reglamentuotas ir prižiūrimas. Taip
sudaromos sąlygos neskaidriai ir neefektyviai naudoti turimus
išteklius ir valstybės lėšas“, - sakė valstybės kontrolierė Rasa
Budbergytė. Šios sistemos kontrolės neužtikrino Sveikatos apsaugos
ministerija.
Į užsienį iš Lietuvos išvežama apie du trečdalius iš donorų
kraujo atskirtos ir gydymui šalyje nesunaudotos kraujo plazmos.
Viena kraujo donorystės įstaiga kraujo plazmą pardavė Austrijos
kraujo plazmos perdirbėjai, o kita ją perdirbo Vokietijoje, tačiau
pastaroji į Lietuvą parvežė tik dalį iš plazmos pagamintų
preparatų. Likę plazmos produktai, iš kurių gaminami brangesni
preparatai, buvo parduoti plazmą perdirbusiai Vokietijos įmonei.
2006-2008 m. iš Lietuvos išvežta 42 tūkst. litrų kraujo plazmos.
Auditorių nuomone, Lietuvoje veikiančios kraujo donorystės
įstaigos už parduotą kraujo plazmą gautas lėšas turėtų grąžinti į
Privalomojo sveikatos draudimo fondą, nes būtent šio fondo lėšomis
apmokamas visos kraujo plazmos paruošimas.
Valstybiniams auditoriams kilo įtarimų, kad ne visa nurašyta
perdirbta plazma buvo efektyviai panaudota. Nacionalinis kraujo
centras (NKC) plazmą nurašo kaip panaudotą, kai į Lietuvą
parvežamas nors vienas išgautas kraujo preparatas, nors gali būti
pagaminami keturi skirtingi kraujo preparatai. Taip pat nustatyta
atvejų, kai vienai kraujo preparatų serijai pagaminti buvo
naudojama plazma iš skirtingų siuntų. NKC neturi parengęs tvarkos,
nustatančios, kaip turėtų būti nurašoma panaudota kraujo plazma.
Audito metu konstatuota, kad kraujo plazmos išvežimas iš šalies
nėra pakankamai reglamentuotas - teisės aktai nenustato, kada,
kokie ir kiek iš kraujo plazmos pagamintų produktų turi būti
grąžinta į Lietuvą. Teisės aktuose taip pat nenumatyta, kaip turėtų
būti naudojamos už parduotą plazmą ar jos tarpinius produktus
gautos lėšos ir kas turėtų kontroliuoti jų panaudojimą.
Auditorių vertinimu, 2008 m. gydymo įstaigos buvo tinkamai
aprūpinamos krauju ir jo komponentais. Dalis gydymo įstaigų šių
išteklių trūkumą juto 2006-2007 m., tačiau aprūpinimas pagerėjo
2008 m., kraujo donorystės įstaigoms ėmus tiekti daugiau kraujo ir
jo komponentų.