Lietuvos vadovė Helsinkyje dalyvauja Suomijos prezidentės iniciatyva surengtame forume, kuriame aplink Baltijos jūrą esančių valstybių ir vyriausybių vadovai, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai aptaria, kaip spręsti Baltijos jūros ekologines problemas.
„Cheminis ir tradicinis ginklas, kuris buvo išmestas į Baltijos jūrą Antrojo pasaulinio karo metais ir iki šiol guli jūros dugne, kelia realų pavojų aplinkai ir gali turėti neigiamų pasekmių regione vykdomai komercinei ir nekomercinei veiklai. 1995 m. Helsinkio Komisijos (HELCOM) darbo grupės parengtas pranešimas nurodo, kad šiuo metu Baltijos jūros dugne yra 40 tūkstančių tonų cheminio ginklo“, - pasisakydama forume pabrėžė šalies vadovė.
Anot prezidentės spaudos tarnybos, D.Grybauskaitė paskatino stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, reguliariai dalytis informacija ir pasiūlymais bei neatidėliojant imtis Baltijos jūros išvalymo nuo sprogmenų.
Pasak prezidentės, būtina išplėsti dabartinių priemonių mastą, vykdyti ambicingesnius projektus ir geriau išnaudoti tarptautinius mechanizmus.Lietuvos vadovė taip pat akcentavo, jog mažinant Baltijos jūros užterštumą ypač svarbus yra viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas.
Prezidentės teigimu aplinkosaugos klausimai bus vieni svarbiausių ir šiemet birželį Lietuvoje vyksiančiame Baltijos jūros valstybių vadovų susitikime ir Baltijos plėtros forume.
Helsinkyje viešinti D.Grybauskaitė trečiadienio pavakare susitiks su Rusijos Federacijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu. Dvišalis susitikimas vyks Rusijos premjero prašymu.
Baltijos jūra - pažeidžiama ekosistema
Šeši ilgasnukiai ruoniai, kaišiojantys galvas Baltijos jūrą ties
Lenkijos krantais šią šaltą žiemą padengusio ledo properšose,
kaip tikimasi, padės atkurti smarkiai sumažėjusią šių gyvūnų
populiaciją.
„Nežinome visų priežasčių, kodėl ruoniai išnyko Baltijos
jūroje prie Lenkijos krantų“, - sakė biologė Iwona Pawliczka, dirbanti Helio pusiasalyje veikiančioje Gdansko
universiteto Jūrinių tyrimų stotyje.
„Prieš šimtmetį Baltijoje gyveno apie 100 tūkst. ilgasnukių
ruonių. Praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje jų populiacija
sumažėjo iki 2-3 tūkst. individų“, - aiškino mokslininkė. Pasak
jos, pagrindinės šių gyvūnų nykimo priežastys - medžioklė ir
cheminiai teršalai, dėl kurių sumažėjo patelių vaisingumas.
Šiuo metu Baltijos jūros šiaurėje prie Švedijos krantų
gyvuojančias ruonių kolonijas sudaro apie 20 tūkst. individų,
tačiau I.Pawliczka nurodė, kad visame Lenkijos pajūryje gyvena tik
kelios dešimtys šių gyvūnų - daugiausiai Helio stotyje veistų
ruonių palikuonių.
Ilgasnukių ruonių patelės Ania, Eva ir Agata, kurios į Helio
pusiasalį buvo atvežtos iš Estijos, taip pat Unda Marina, atgabenta
iš Švedijos, šiuo metu laukiasi mažylių.
Dar blogesnė Baltijoje gyvenančių smulkių delfinų -
paprastųjų jūrų kiaulių - populiacijos padėtis. Dėl
medžioklės, žvejų tinklų, cheminės taršos ir laivų keliamo
triukšmo šie gyvūnai praktiškai išnyko. Ekspertai mano, jog
Baltijos jūros vandenyse šių delfinų beliko mažiau nei 250, o
2008 metais jie buvo paskelbti rūšimi, atsidūrusia prie išnykimo
slenksčio.
Baltijos jūra skalauja devynių šalių (Estijos, Danijos,
Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir
Švedijos) krantus. Apskaičiuota, jog šios jūros pakrantėse gyvena
16 mln. žmonių.
Ekspertai pabrėžia, kad Baltija yra palyginti maža, sekli ir
uždara jūra, o teršalai iš jos į didesnę Šiaurės jūrą
išplaunami labai lėtai, todėl ši ekosistema yra itin
pažeidžiama.
Baltijos jūroje plaukiojančių laivų palydovinė sekimo sistema
rodo, kad laivyba Baltijos jūroje yra labai intensyvi: kasdien jos
vandenis vagoja daugiau nei 2 tūkst. laivų.
„Mums pasisekė, kad Baltijoje (prie Lenkijos krantų) niekada
nebuvo jokio didesnio naftos išsiliejimo. Labai rūpinamasi, kad
tokia padėtis išsilaikytų“, - sakė Gdynės uosto viršininkas
Andrzejus Kaleta.
Kiekvieną savaitę iš Gdynės pakyla keli lėktuvai, stebintys,
ar Lenkijos teritoriniuose vandenyse iš laivų nepasklido teršalų.
Tačiau nerimą taip pat kelia į viešumą išnyrantys senesni
skauduliai: praeitą savaitę Švedijos nacionalinė televizija SVT
iškėlė prielaidą, kad Rusija prie Gotlando salos krantų 1991-1994
metais skandino cheminio ginklo atsargas ir radioaktyvias atliekas.
Taip pat netyla triukšmas dėl neigiamo poveikio aplinkai, kurį
gali sukelti Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis dujotiekis
„NordStream“, kuris bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu.
Tačiau Gdansko universiteto jūrinės biologijos profesorius
Maciejus Wolowiczius sakė, jog tikriausiai
pačią didžiausią grėsmę Baltijos jūrai kelia sudėtingi
organiniai procesai, lemiantis deguonies kiekio mažėjimą jos
vandenyse.
Vandenyje deguonies kiekis mažėja dėl vadinamojo eutrofikacijos
proceso, kai vyksta, kai į jūrą patenka per daug augalams
reikalingų maistingųjų medžiagų, ypač nitratų ir fosfatų,
išplaunamų su žemės ūkio ir neišvalytomis buitinėmis
nuotekomis.
Šios medžiagos skatina dumblių vešėjimą, o yrant augalinei
masei eikvojamas deguonis ir susidaro zonos, kuriose negali išlikti
jokie jūriniai gyvūnai.
„Šis Baltijos jūros „dykumėjimo“ procesas yra palyginti
plačiai paplitęs“, - sakė M.Wolowiczius.
Pasak mokslininko šį procesą gali padėti sustabdyti
visuomenės švietimas.
„Įstatymai ir reglamentai yra būtini, tačiau jeigu žmonės
nieko arba beveik nieko nežinos, kaip jų veiksmai gali paveikti
aplinką, vien reglamentų nepakaks“, - aiškina profesorius.
Lenkų kompanija „Baltex“ planuoja pradėti didelio masto žvyro
kasybą iš Baltijos jūros dugno, taip pat pastatyti didžiulį vėjo
jėgainių kompleksą toje vietoje, kur susisiekia Lenkijos ir
Švedijos teritoriniai vandenys.
Šios firmos vadovas Mieczyslawas Twardowskis sako, kad „Baltex“ šį verslą galės vystyti tik
laikydamasi tarptautinių aplinkosaugos normų.
„Mūsų veiklos poveikis aplinkai griežtai stebimas. Mes dirbame
regione, kuriame (ūkinę veiklą vystyti) galima tik gavus Švedijos
sutikimą, todėl ypač svarbu, kad mūsų poveikis (aplinkai)
neviršytų leistinų normų“, - verslininkas neseniai sakė naujienų
agentūrai AFP.
„Baltex“ planuoja per ateinančius trejus metus išsiurbti iš
Baltijos jūros dugno 7 mln. tonų aukštos kokybės žvyro.
„Taip pat norime pastatyti 260 vėjo jėgainių, iš kurių
kiekvienos galia būtų 6 megavatai, o pagal bendrą galią (1 560
megavatų) ji prilygtų vienam branduoliniam reaktoriui“, - nurodė
M.Twardowskis.
Pasak jo, šį projektą tikimasi pradėti 2012 metais ir
įgyvendinti per 20 metų, o jo bendra vertė gali siekti 4 mlrd.
eurų (13,8 mlrd. litų).