Taip pat nutarta reikalauti nekeisti išmokų mokėjimo schemų, t. y., iki 2013 m. nemažinti ir nenaikinti išmokų gyvulininkystės ūkiams. Pagal stojimo į ES sutartį Lietuva įsipareigojo nacionalinės tiesioginės paramos nebeteikti nuo 2013 metų.
Pasak LPGA tarybos pirmininko Andriejaus Stančiko, kiek tiksliai bus skirta išmokoms iš nacionalinio biudžeto, dar neaišku, tuo tarpu yra žinoma, kad europinė lėšų suma išmokoms šiemet didėja 10 proc. iki 894 mln. litų (135 mln. litų daugiau negu 2009 m.), rašo agroverslo tinklapis „Mano ūkis“.
„Kalbama, kad šiemet išmokos turėtų būti 2009 m. lygio. Tai reiškia, kad nacionalinė išmokų dalis mažėtų 135 mln. litų, kadangi europinė didėja“, - sakė A. Stančikas. Bendra išmokų suma Lietuvoje neturi viršyti 1,267 mlrd. litų.
Taigi jei būtų pritarta Žemės ūkio ministerijos siūlymui mokėti 2009 m. lygio išmokas, papildomoms nacionalinėms išmokoms šiemet būtų skirta 229 mln. litų, nors maksimali nacionalinė parama galėtų siekti 383 mln. litų (pernai 364 mln. litų). Jei būtų patvirtinta maksimali parama, išmoka už kvotinio pieno toną siektų 79 litų (mažėja, nes didėja europinė parama).
Preliminariais skaičiavimais, praėjusiais metais pieno gamintojai dėl sumažėjusių pieno kainų prarado 404 mln. litų. Taip pat prognozuojama, kad šiemet pieno sektoriaus laukia nauji išbandymai, mat pastaruoju metu pradėjo kristi pieno miltelių kainos, sviesto sandėliai užpildyti, pieno gamyba didėja trečiose šalyse, nepalankus JAV dolerio ir euro kursas. Tikėtina, kad pieno supirkimo kaina mažės.
Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko įsitikinimu, prognozės nieko gero nežada, tad pieno gamintojai turi siekti maksimalių leistinų nacionalinių išmokų ir reikalauti, kad Finansų ministerija per kelis mėnesius rastų šaltinius, iš ko tos išmokos būtų mokamos.