Šiandienos didysis nuotykis – pridaviau „bambalius“. Olandai yra stipriai pamišę dėl aplinkosaugos. Netgi, galima sakyti, “ekofreakai”. Jie turi ekologiškus produktus kiekvienoje prekių kategorijoje, juos baudžia policija už šiukšlių išnešimą į gatvę truputį anksčiau nustatytos 22 val., absoliučiai visi namai rūšiuoja popierių ir stiklą, dažnai sutinkami atskiri konteineriai skirtingų spalvų stiklo tarai išmesti, kai kurie namai atskirai kaupia organines šiukšles, kai kurie taip labai viską rūšiuoja, kad virtuvės šiukšlių spintoje turi tris stalčius vien skirtingiems plastikams.
Po tokios įžangos niekas nenustebs sužinojęs, kad perkant gaiviuosius gėrimus yra mokamas 0,25 eurocentų depozitas už plastikinę jų tarą. Panašiai, kaip Lietuvoje mokamas depozitas už stiklo butelius. Jei į čekį nepažiūrėčiau, tai gal ir nepastebėčiau, bet, iš anksto Indrės įspėta, mečiau visus plastikinius butelius ne į šiukšlių dėžę, o į spintą. Kadangi pastaruoju metu vaisių ir arbatos suvartoju tiek, kad limonadų visai nebereikia, susiruošiau pagaliau išmėžti iš namų šitą gerą.
Tvarka tokia. Parduotuvėje yra automatas, į kurį sukišami buteliai, paspaudžiamas žalias mygtukas, atspausdinamas čekiukas, čekiuką atiduodi kasoje, gauni mainais savo pinigus. Buteliai superkami beveik visi - iš mano krepšio netiko tik vienas šiek tiek nestandartinis. Atgavau iš viso 2 eurus. Tad praktiškai, jei vykstate į Olandiją ir turite per didelį lagaminą, galite tarpus jame užkaišioti plastikiniais buteliais, kuriuos išsigryninsite eiliniame „Albert Heijn“.
2009 12 17
Šiandien Utrechte pirmąkart prisnigo. Čia labai stipriai šąla. Dienomis gal apie 0 laipsnių pagal Celcijų būna, o naktimis nukrenta gal net iki šešių laipsnių šalčio. Pasirodo, esu iš tų žmonių, kurie apie orą už lango sprendžia pagal tai, kas rašoma internete.
Jau gal prieš tris dienas išsitraukiau lietuviškoms žiemoms skirtą paltą. Tai dabar gatvėje atrodau labiausiai pasiruošusi tokiems orams ir su pagrįstu gailesčiu galiu akimis palydėti visus sustirusius vietinius ir jų trumpus paltukus.
Nele sakė, kad, jei ir toliau taip šals, savaitgalį kažkuriame (aišku, kad neatsimenu pavadinimo) parke jau bus galima čiuožinėti. O po savaitgalio gal net bus užšalęs kanalas po mūsų langais ir čiuožinėti galima bus ant jo. Jei būsiu gera, gal paskolins pačiūžas.
Nyderlanduose planuojamos apie 200 km greitojo čiuožimo lenktynės „Elfstedentocht“. Užšalusiais kanalais ir ežerais yra čiuožiama per 11 fricų miestelių. Baisulingai laukiamas renginys, nes dėl nepakankamo šalčio paskutinįsyk šitos lenktynės vyko net prieš 11 metų. Praktiškai gamtos dovana, todėl dabar į dalyvius registruojasi nesveikas kiekis žmonių.
Pasakiau Nelei apie lietuviškus 17 laipsnių šalčio, tai jai akys ant kaktos iššoko. Pasijutau tarsi atvykusi iš Šiaurės ašigalio, kur ledo nugairintoje dykynėje stovėjo vos kelios ledo trobelės, o kiemą dažnai lankė baltosios meškos.
2009 12 18
Štai jums pavyzdys kūrybiškumo kasdienybėje ir šiaip gražios iniciatyvos. Taip pat ir keletas vaizdų iš gatvės. Tiesa, šie neparodo bendro gatvės vaizdo, bet bent jau, skirtingai nei pro langą darytos nuotraukos, nesudaro įspūdžio, jog gyvenu vidury kaimo arba kolektyviniame sode.
Keleto vienodų sąlyginai naujų pastatų kompleksas, kuriame ir gyvenu, turi tokius įdomius išskirtinius portretus ant kai kurių sienų. Pasirodo, šį projektą sugalvojo ir įgyvendino pora čia gyvenančių menininkių. Tai jų dovana bendruomenei. Ir tikrai labai gražu. Man patinka.
Portretai yra keturių žinomų olandų poetų, kurių pavardėmis pavadintos šio nedidelio kvartalo gatvės. Pavyzdžiui, pirmoje nuotraukoje matomas Isaacas da Costa, o gatvė vadinama Da Costakade.
Šalia portretų surašytos žinomos ištraukos iš jų kūrybos. Ir jos yra surašytos ne tik senąja olandų kalba, kuria buvo sukurtos, bet ir išverstos į čia gyvenančių žmonių gimtąsias kalbas.
Portretai yra sudaryti iš nuotraukų čia gyvenančių žmonių. Lyg ir atpažinau kažkurio portreto nuotraukose ir Nelę.
O tas vakarykštis, atsiprašant, sniegas olandams buvo pakankamas kelias valandas neleisti važiuoti traukiniams iš Utrechto ir į Utrechtą. Tai autobusų stotis buvo sausakimša.
Nele sako, kad jie nėra pasiruošę tokiems orams. Jie nekasmet turi sniego. Indrė sako, kad jie kvailiai. Jos kai kuriems bendradarbiams sniegas buvo pakankama priežastis neatvažiuoti į darbą. Nes pavojinga automobiliu ar pan. Tokiu oru galima tik trumpais paltukais ir šlapiais plaukais dviračiais važinėti. Jie tikrai tai daro.
