Pagrindinė romano veikėja Vaiva nori išbandyti viską, ką gali duoti gyvenimas. Ir bando: kaip ir visi, kada nors troškę tai padaryti, su klupinėjimais, nevilties priepuoliais ir euforijos akimirkomis.
Knygos pasirodymo proga paslaptinga ir nei veido, nei tikrojo savo vardo nerodanti autorė, interviu lrytas.lt praskleidžia uždangą į bene atviriausio kada nors Lietuvoje parašyto jaunimo romano paslaptis.
- Vaiva, jūsų romanas pasmerktas intelektualų kritikai, be to, vargu ar jis bus gerai perkamas. Kas vertė aprašyti dalykus, apie kuriuos dažniausiai nutylima?
- Aš neprašau intelektualų, kad jie mane skaitytų. Jei vis dėlto susidomės ir dar sukritikuos – vadinasi, nebuvo jau taip blogai, jei iki galo perskaitė. O jei prieis prie išvados, kad čia visiškas mėšlas, tada man jų nuoširdžiai gaila – kam gaišti savo brangų gyvenimo laiką? Kita vertus, šuo loja, karavanas eina. Nemanau, kad apie „tuos dalykus“ tylima.
Tiesiog man susidaro įspūdis, kad informacija labai ribota ir banali – „narkotikams – ne“ arba „tave parduos kaip lėlę“ skamba lyg trilerių pavadinimai, taip ir knieti viską pamėginti ir sužinoti, kas bus toliau.
Šalia savęs mačiau daug tokių, kurie viską išbandė. Galvoje susikaupė dešimtys istorijų bei atsiminimų, ir pasidarė baisu, kad po kelerių metų juos užgoš nuobodesni ir reikšmingesni įvykiai - pavyzdžiui, pasigimdysiu vaiką.
Tad nieko kito neliko, kaip viską užrašyti. Tikiuosi, kad skaitytojas knygoje įžvelgs žinią, kaip nereikia daryti, o ne priešingai. Nesigailiu nė vienos gyvenimo dienos, bet nerekomenduoju to daryti namuose.
- Perskaitęs romaną pagalvojau: kiek puslapių jame buvo be aprašomų išgėrimų, meilės paieškų, groteskiškų kraštutinumų? Ar tai - bandymas šokiruoti skaitytoją, ar natūrali jauno žmogaus savirealizacijos forma?
- Nemanau, kad tai ką nors šokiruos. Paauglystė ir jaunystė labai komplikuoti periodai kiekvieno žmogaus gyvenime, kurie, deja, greitai praeina. Nieko naujo aš ir neparašiau, tik pasakiau garsiai tai, ką išgyvena visi, tik dažniausiai pasilaiko sau.
Naiviai tikiu, kad vis dar egzistuoja ir tokia tyra jaunimo rūšis, kuriems apsvaigti užtenka pavasario kvapo ir seksą jie planuoja tik po vestuvių. Kiekvienam savos klaidos.
- Pagrindinei romano veikėjai bene svarbiausias dalykas – tinkamas partneris. Be jo tarsi neįsivaizduojama moters egzistencija. Jums taip pat?
- Pagrindinė veikėja labai emocionali ir alkana naujų aštrių potyrių. O kas gali būti aštriau už nelaimingą meilę? Moteris gali kuo puikiausiai egzistuoti viena arba netgi su kita moterimi.
Vyras dažniausiai pasirenkamas paklūstant socialiniam spaudimui. Prisipažinsiu, kad ir aš įsimylėjusi gyvenu daug įdomiau. Vis dėlto svarbiausia – vidinė harmonija.
Visiems – prisipažinsiu, ir man - smalsu: kodėl jaunimas renkasi svaigalais ir atsitiktinėmis pažintimis nusėtą gyvenimą, o ne mąsto apie rimtą darbą ir šeimą?
Nemanau, kad kas nors sąmoningai tai renkasi – tiesiog taip atsitinka. Argi galima suplanuoti įsimylėjimą? Man dar niekad neteko iš anksto nusiteikus gerai pasilinksminti.
Ekspromtas – geriausias vaistas nuo nuovargio. Ypač, jei dirbi rimtą darbą. O šeima... Nedrįsčiau kalbėti viso jaunimo vardu, bet pati manau, kad prisiekti amžiną meilę reikia tada, kai jau visa kita padaryta.
- Ar savo vaikams leistumėt skaityti šią knygą? Ir nuo kelerių metų?
- Kokiems vaikams? Manau, kai aš jų turėsiu, o dar kol jie užaugs, mano rašliava tada jau skambės kaip bobutės pasakos. Tikiuosi, kad klystu.
- Kas geriau – geras seksas, ar geras kokainas?
- Tai tik desperatiški meilės pakaitalai. Kita vertus, viskas, kas geriausia gyvenime, paprastai yra nelegalu, amoralu arba kenkia figūrai. Šiandien aš pasirinkčiau šokoladą.