Du buvę leningradiečiai V.Putinas ir D.Grybauskaitė susitiko Suomijoje (video, dar papildyta)

Kaip LNK telefonu sakė D.Grybauskaitė, susitikimas buvo netrumpas - truko 40 min. Per tą laiką politikai spėjo aptarti svarbiausius ekonominius ir politinius klausimus.

Anot D.Grybauskaitės, su V.Putinu buvo kalbėta apie ekonominį bendradarbiavimą, aptartas dujų kainos klausimas, sienų demarkacija, Vyštyčio ežero nuomos galimybė.

Lietuvos vadovė išskyrė du klausimus, kurie domino Rusijos premjerą, - politinių santykių vystymas ir ekonominis bendradarbiavimas.

Rusijos ministras pirmininkas pasiūlė apsvarstyti galimybę geromis sąlygomis padidinti Lietuvai tiekiamų dujų apimtis.

„Ir energetikos srityje turime daug apie ką pakalbėti, ypač turint omeny Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. ... Turime pagrindo manyti, kad po elektrinės uždarymo Lietuvoje mažiausiai du kartus padidės gamtinių dujų poreikis. Mes taip pat esame pasirengę geromis sąlygomis apsvarstyti visus poreikius ir visas problemas spręsti partnerystės dvasia“, - Lietuvos prezidentei sakė Rusijos premjeras.

V. Putinas pažymėjo, kad ši tema yra labai svarbi Lietuvai ir šia tema „bus vedamos derybos“.

„Be Baltijos regiono, neatidėliotino atsiskaitymo kainas Rusija yra nustačiusi ir kitoms šalims“, - sakė D.Grybauskaitė.

Rusijos premjeras atsakė, kad šią temą galima aptarti.

„Nesu bendrovės „Gazprom“ įpareigotas vesti konkrečias derybas, ypač dėl kainų, tačiau šiaip ar taip šiais kausimais su jumis galime pakalbėti“, - sakė V.Putinas. V.Putinas taip pat išreiškė viltį, kad, jai atėjus į valdžią, dviejų šalių santykiai pagerės.

„Mes tikimės, kad, jums užėmus tokį aukštą postą, mums pavyks pagaliau atsikratyti tų problemų, kurios trukdė plėtoti normalius santykius. Tuo labiau, kad turime gerą įdirbį“, - sakė V.Putinas.

Savo ruožtu D. Grybauskaitė pažymėjo, jog Lietuvos vadovybė optimistiškai žiūri į santykių su kaimynais plėtrą.

„Aš jau seniai sakiau, kad reikalingas konstruktyvus aukšto politinio lygio dialogas su Rusija. Žinoma, mūsų ekonominiai santykiai mums labai svarbūs“, - paaiškino Lietuvos prezidentė.

Rusijos premjeras ir Lietuvos prezidentė per susitikimą bendravo rusų kalba be vertėjų. V.Putinas tuomečiame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) yra gimęs ir baigęs mokslus. D.Gybauskaitė čia pat dirbdama neakivaizdžiai baigė universitetą.

D.Grybauskaitė: „V.Putino siūlymas kartu statyti AE Kaliningrade Lietuvai nepriimtinas“

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė atmetusi Rusijos premjero Vladimiro Putino trečiadienį pateiktą pasiūlymą kartu statyti naują atominę elektrinę Kaliningrade.

Su Rusijos vyriausybės vadovu Suomijoje susitikusi šalies vadovė sakė pabrėžusi, jog Lietuva ketina pastatyti atominę elektrinę savo šalyje.

„Taip, kvietė, praktiškai įtikinėjo, kad ji (atominė elektrinė Kaliningrade) yra svarbi, neišvengiama, ir kad Lietuvai būtų naudinga ten dalyvauti. Aš labai aiškiai suformulavau, kad Lietuva statys savo, ir kad mes neplanuojame dalyvauti tos elektrinės statyboje“, - po susitikimo BNS sakė D.Grybauskaitė.

Rusija yra paskelbusi ketinimus jau šiemet pradėti atominės elektrinės statybas Kaliningrade. Planuojama, kad joje veiks du 1150 megavatų galios energoblokai, kurie turėtų pradėti veikti atitinkamai 2016 ir 2018 metais.

Pasak prezidentės, per susitikimą abi pusės aptarė tiek ekonominio bendradarbiavimo klausimus, tiek jautrius politinius klausimus, kurių greitai išspręsti nepavyks.

„Abi pusės mėgino įvardyti ir jautriausius politinius klausimus, kaip, pavyzdžiui, žalos atlyginimas ir kiti, ir ekonominio bendradarbiavimo klausimus. Įvardijome, kas mums svarbu, ką galime pajudinti kartu, kur labai jautrūs klausimai, ko greičiausiai išspręsti greitai neišeis“, - sakė prezidentė.

D.Grybauskaitės teigimu, susitikime kalbėta apie muitus ir „nediskriminacinį bendradarbiavimą Lietuvos atžvilgiu“, valstybinės sienos demarkaciją, Vištyčio ežero nuomą, iniciatyvą išvalyti Baltijos jūrą.

„Kalbėjome (...) apie bendrus projektus, pavyzdžiui, ginkluotės Baltijos jūros dugne išvalymas kartu su Rusija ir NATO rėmuose galėtų vykti, ir premjeras V.Putinas sureagavo gana pozityviai“, - sakė D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, susitikime aptarta ir galimybė ateityje surengti aukščiausio lygio dvišalį susitikimą.

„Apsitarėme, kad pribrendus situacijai ir paruošus keletą susitarimų, naudingų abiem pusėms, būtų galima galvoti apie vienokio ar kitokio lygmens susitikimą“, - teigė D.Grybauskaitė.

Anot prezidentės, tranzito į Kaliningradą klausimas detaliai nebuvo aptartas.

„Buvo probėgšmais paliestas klausimas, ir pats premjeras paminėjo, kad čia vis gi techninis klausimas, ir jis jį atidėjo“, - sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos prezidentė ir Rusijos premjeras susitikimo Suomijoje, kur aplink jūrą esančių valstybių vadovai trečiadienį aptarė jūros užterštumo klausimus.

D.Grybauskaitės ir V.Putino pokalbis - pirmasis aukščiausio lygio dvišalis susitikimas po 2001 metų, kada su tuometiniu Rusijos prezidentu V.Putinu Maskvoje susitiko tuometinis Lietuvos vadovas Valdas Adamkus. Pernai D.Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Rusija derasi su Lenkija dėl galimybės pirkti Lietuvos naftos bendrovę „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“), kurią valdo didžiausias Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Po Suomijoje įvykusio prezidentės susitikimo su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, jog apie tai prezidentei patvirtino V.Putinas.

„V.Putinas patvirtino, kad vyksta derybos su lenkais dėl „Mažeikių naftos“. Prezidentė pasakė, kad viskas turi vykti laikantis Lietuvos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų“, - BNS trečiadienio vakarą sakė L.Balsys.

„Reuters“ naujienų agentūra taip pat citavo D.Grybauskaitę, kuri sakė, jog apie derybas jai patvirtino V.Putinas. Anot prezidentės, nuo šių derybų sėkmės priklausys, ar Rusija atnaujins naftos tiekimą naftos perdirbimo bendrovei.

Pastaruoju metu Lenkija daro spaudimą Lietuvos Vyriausybei, kad ši parduotų koncernui „PKN Orlen“ naftos terminalą „Klaipėdos nafta“, per kurį „Orlen Lietuva“ eksportuoja naftos produktus. Lenkijos vyriausybės atstovai neneigia, kad nepavykus susitarti Lietuvos įmonė gali būti parduota rusams.

„Klaipėdos naftą“ Lietuvos Vyriausybė atsisako parduoti kaip strategiškai svarbią įmonę.

„PKN Orlen“ 2006 metais įsigijo 84 proc. „Orlen Lietuvos“ akcijų už 2,34 mlrd. JAV dolerių, įveikęs konkurentus - Rusijos „Lukoil“ ir TNK-BP bei Kazachstano „Kazmunaigaz“.

„PKN Orlen“ pasirašius Lietuvos įmonės pirkimo sutartį, 2006-ųjų liepą Rusija nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu per Baltarusiją į Mažeikius, motyvuodama jo gedimu, o Lietuva pareiškė, kad taip Maskva nubaudė Vyriausybę, kuri nepardavė „Mažeikių naftos“ Rusijos kompanijoms.