Seime surengtoje diskusijoje teisės ekspertai taip pat siūlė
detaliau išanalizuoti galimas neigiamas dvigubos pilietybės
liberalizavimo pasekmes.
Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros
profesorius Vytautas Sinkevičius pabrėžė, kad pagrindinis šalies
įstatymas nustato, jog dviguba pilietybė turi būti išimtinis ir
retas dalykas. Jis paragino nebandyti apeiti šios nuostatos remiantis
kitais Konstitucijos straipsniais.
„Mums siūloma, kad Seimas gali įrašyti į kitą straipsnį,
kurį pats Seimas gali pakeisti - jeigu asmuo gimimu įgijo Lietuvos
pilietybę, reiškia jos negalima atimti. Absoliuti dauguma Lietuvos
gyventojų įgyja pilietybę gimimu. Jei mes į 18 ar 32 straipsnį
įrašysime, kad jie tokiu atveju įgijus kitos valstybės pilietybę
tampa dvigubais piliečiais, tai kiek taisyklių Konstitucijoje mes
turėsime?“ - klausė teisininkas.
Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „išskyrus įstatymo
numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Kadangi ši nuostata gali
būti keičiama tik referendumu, yra siūlymų kituose Konstitucijos
straipsniuose įtvirtinti galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę net
gavus kitos šalies pilietybę.
„Aš norių atkreipti žmonių, kurie rašo ir siūlo tokius
dalykus, kad juos irgi saisto Konstitucija. Jei Konstitucijoje
įrašyta, kad 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu,
vadinasi Konstitucija saugo šitą straipsnį nuo Seimo. Seimas neturi
teisės kištis į 12 straipsnį, jis negali įrašyti į 18 ar 32
straipsnį taisyklių, kurios iškreipia 12 straipsnį. (...) Mes
turime 12 straipsnį, ir visi pripažįsta, kad jis gali būti
keičiamas tik referendumu“, - kalbėjo V.Sinkevičius.
Mokslininkas pabrėžė, kad politikai turi pasakyti, kokiu mastu
jie nori įteisinti dvigubą pilietybę, tačiau turi numatyti ir
pasekmes.
Apie dvigubos pilietybės liberalizavimo pasekmes kalbėjo
tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas. Jis taip pat
pažymėjo, kad Konstitucijos keitimo dėl dvigubos pilietybės
tikslingumas yra politinio pasirinkimo klausimas.
„Kas nors gali nemėgti Konstitucinio Teismo, bet yra doktrina, ir
jei mes esame teisinė valstybė, pagal galiojantį konstitucinį
reguliavimą negalima leisti, kad dvigubais piliečiais galėtų būti
70 proc. Lietuvos piliečių“, - sakė D.Žalimas.
„Visuomenės nuomonių apklausose yra didelis prieštaravimas. Lyg
ir už dvigubą pilietybę pasisakytų dauguma, bet kai paklausi kito
klausimo - apie pasekmes šito liberalizavimo, tai paprastai būna
neigiami atsakymai. Jei būtų nuspręsta daryti referendumą, tai jį
reikėtų daryti sąžiningai“, - kalbėjo teisininkas.
Pasak jo, žmonių klausiant, ar jie norėtų platesnio dvigubos
pilietybės įteisinimo, reiktų pateikti klausimus, ar jie pritartų,
kad Seimo nariai galėtų būti kitos valstybės piliečiai, ar kad
ilgai šalyje negyvenantys dvigubi piliečiai galėtų balsuoti
rinkimuose.
„Apklausos liudijo, kad žmonės nepritartų tam, jog asmenys,
kurie realiai nėra susiję su Lietuva nuolatiniais ryšiais,
dalyvautų šalies politiniame gyvenime. Galime turėti daug
piliečių, kurie bus piliečiais tik formaliai, tačiau jie turės
tokias pačias balso teises, kaip ir likę piliečiai. Kai kurios
šalys leisdamos dvigubą pilietybę pakankamai plačiai numato tam
tikrą pragyvenimo cenzą norint dalyvauti rinkimuose“, - aiškino
D.Žalimas.
Jis taip pat priminė, kad dvigubos pilietybės liberalizavimo
klausimas yra jautrus nacionalinio saugumo atžvilgiu, „žinant kai
kurių valstybių praktiką, kurios labai greitai adaptuoja
pilietybės įstatymus savo politiniams tikslams“.
„Nežinau, ar čia klausimas referendumui, bet tikrai klausimas
nagrinėtinas nacionalinio saugumo požiūriu, ar mums tikrai reikia
kelių šimtų tūkstančių Rusijos, galbūt Lenkijos piliečių,
gyvenančių Lietuvoje, ir ką mes tada kalbėsime apie tautinių
mažumų integraciją“, - svarstė D.Žalimas.
Teisininkas pažymėjo, kad prigimtinės teisės į konkrečios
valstybės pilietybę nėra, o prigimtinės teisės į Lietuvos
pilietybę koncepcija yra „pseudoteisinė ir pseudomokslinė“. Pasak
jo, tie atvejai, kai asmuo netenka pilietybės pasirinkdamas kitos
šalies pilietybę, nėra pilietybės atėmimas.
„Jei mes pasižiūrėsime į tą pačią Europos konvenciją dėl
pilietybės, (...) tai pamatysime, kad pilietybės netekimas tuo
atveju, kai asmuo savanoriškai pasirenka kitos valstybės pilietybę,
yra įprastas pilietybės netekimo pagrindas tarptautinėje teisėje.
Kiekvienas asmuo yra laisvas šitos teisės priklausyti konkrečiai
politinei bendruomenei atsisakyti pasirinkdamas kitą politinę
bendruomenę“, - tvirtino D.Žalimas.
Konservatoriai siūlo, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama
ir Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę turintiems
lietuvių kilmės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 m.
kovo 11 d., o taip pat lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai
gyvenantiems etninėse Lietuvių žemėse pasienio regionuose.
Tuo tarpu Prezidentūros pateikta Pilietybės įstatymo nauja
redakcija dvigubą pilietybę leidžia tik iš Lietuvos
pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims,
tuo metu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti
negalėtų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų
vaikams.
Kadangi kyla klausimų, ar dvigubos pilietybės įteisinimas
nesikirstų su Konstitucija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
kartu su pakeistu projektu teiks ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo
būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos
konstitucingumo.
Prezidentūros pateiktas įstatymo variantas numato, kad po
nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų
turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi
- pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal
tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai,
gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta
ir dabar.
Naujoji redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų
kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais
pagrindiniam šalies įstatymui.