Prezidentės siūlymą kitaip švelninti dėl didesnių
motinystės pašalpų sukčiavusių tėvų atsakomybę parlamentarai
nutarė svarstyti vėliau.
Už valstybės vadovės veto balsavo 64 Seimo nariai, 7 buvo
prieš, 32 susilaikė.
Vetavusi anksčiau Seimo priimtą įstatymą, prezidentė siūlė
nekeisti sankcijos už apgaule įgytą didelės vertės svetimą
turtą, bet ji tuo pačiu pateikė kito Baudžiamojo kodekso
straipsnio pataisą, kad į asmenų, kuriems gali būti taikomos
švelnesnės bausmės, sąrašą, būtų įtrauktos nėščiosios ir
asmenys, auginantys vaikus iki trejų metų.
Pastarosios pataisos parlamentarai ketvirtadienį nesvarstė. Anot
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus
Sabatausko, šio siūlymo dar neapsvarstė komitetas, jis bus
teikiamas Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 dieną.
Šiuo metu liko galioti Baudžiamojo kodekso norma, kad už
apgaule savo ar kitų naudai įgytą didelės vertės svetimą turtą
asmenys baudžiami laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Parlamentarai anksčiau buvo priėmę Baudžiamojo kodekso
pataisas, kuriomis padidintos baudos už sukčiavimą, bet padidinta
suma, nuo kurios turtas būtų laikomas didelės vertės turtu.
Prezidentūros teigimu, jeigu būtų įsigaliojusios šios Seimo
priimtos Baudžiamojo Kodekso įstatymo pataisos, švelninančios
bausmes sukčiavimu kaltinamiems asmenims, atsakomybė būtų
švelninama ne tik keliems šimtams sukčiavusių motinų, bet ir
tūkstančiams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymu,
stambiomis vagystėmis, turto prievartavimu ar iššvaistymu
įtariamų asmenų, o tai neabejotinai pablogintų kriminogeninę
situaciją šalyje.
Be to, pasak prezidentės patarėjų, tokiu atveju teismams tektų
peržiūrėti daugybę bylų, nes atsakomybę lengvinantis įstatymas
galioja atgal.
Sausį skelbta, kad teismuose savo eilės laukia per 20
baudžiamųjų bylų, kuriose motinos kaltinamos sukčiavimu, tačiau
net trečdalyje šių bylų motinoms inkriminuojamos ir kitos veiklos
- dokumentų klastojimas ir pan. Už šiuos nusikaltimus alternatyva
laisvės atėmimui nenumatyta.