Apgautiems ūkininkams trūko kantrybė

Pasidomėjome, kaip ūkininkams nepakliūti į panašias suktybių pinkles.

Skolų „išmušimas“ dvasiškai žeidžia dorus ūkininkus

Užpernykštis ruduo, pernykštės Vėlinės, Kalėdos, Naujieji metai, naujos Kalėdos... – tai vis ūkininkams žadėtos atsiskaitymo datos, kurias į ateitį kaskart nukelia kiaulių fermą Pasvalio r. Puškonių kaime turintis verslininkas Marius Kriaučiūnas, gyvenantis Panevėžio r., Piniavos gyvenvietėje.

Ukmergės krašto ūkininkams Vaclovui Augliui, jo sūnui Vygantui bei Albinui Aleksandrui Bieriui su sūnumi Dariumi šios datos šventinės nuotaikos nekelia – greitai bus dveji metai, kai verslininko kiaulės seniai sušlamštė ukmergiškių grūdus, bet žemdirbiai visų pinigų dar neatgavo. Tėvui ir sūnui Bieriams ilgai „vilkosi“ beveik 6000 Lt įsiskolinimas. Skola Augliams siekė 10 tūkst. Lt, taigi vien šios dvi ūkininkų šeimos ilgiau nei metus kreditavo M.Kriaučiūno kiaulininkystės verslą 26 tūkst. Lt.

Tiesa, žemdirbiai suskaičiavo, kad po kelionių į Piniavą ir nesuskaičiuojamų telefono skambučių, į kuriuos dažnai verslininkas neatsiliepia, jiems dalimis grąžinta maždaug po 3 tūkst. Lt. „Už tuos pinigėlius ir pradėjome bylinėtis su M.Kriaučiūnu“, - kartėlio neslėpė A.A.Bieris. M. Kriaučiūnas, paklaustas, kiek ūkininkų nesulaukia pinigų už paimtus grūdus, tikino, kad tokių nesą daug, „tik keletas“ ir kad su jais „nuolat po truputį atsiskaitoma“. Tačiau vien į redakciją po pernai spalį paviešintos istorijos jau kreipėsi aštuoni apgaulingus pažadus iš M. Kriaučiūno ne pirmi metai girdintys mūsų skaitytojai. Pinigų už grūdus laukia žemdirbiai iš Panevėžio r. Žibartonių, Kalnaberžės, Krekenavos...

Iš jų tik dviem – Alvydui Kalendai iš Panevėžio r. ir Kėdainių r., Gudžiūnų sen., Miegėnų k. ūkininkui Antanui Blandžiui pasisekė: panevėžietis atgavo pinigus už M.Kriaučiūnui parduotus 5,7 t miežių po 500 Lt, kėdainiškis – už 16 t po 400 Lt.

„Daviau jam griežtą ultimatumą – pagrasinau, kad atvyksiu su policija ir žiniasklaida – televizija, laikraščių korespondentais, o jei nepadės, rasiu, kas su „beisbolkėmis“ apsilankys!“ – juokavo A.Blandis. Pasak ūkininko, tokie asmenys kaip Kriaučiūnas – „tikrai ne verslo partneriai, bet patiklių kaimo žmonių mulkintojai, iš kurių reikalauti pinigų ir „išmušinėti“ skolą labai nesmagu, tai labai žeidžia morališkai“.

Panašiai savo būseną nusako ir A. A. Bieris: „Tokį nerimą sukelia tas Kriaučiūno tylėjimas, neatsiliepimas į skambučius. Jei atsiliepia – vis žada. Nustumia skolos grąžinimą dar savaitę, mėnesį, iš tų mėnesių jau ir metai susidaro. Savo ruožtu mes turime ieškoti papildomų lėšų sėklai, trąšoms įsigyti, juk ir patys turime finansinių įsipareigojimų. Ne iš gero gyvenimo tam sukčiui grūdus pardavinėjome, o norėdami gauti būtinų apyvartinių lėšų... Labai blogai jaučiamės, prašydami pinigų, kuriuos savo juodu darbu uždirbome.“

M.Kriaučiūnas į korespondentės skambučius atsiliepia, bet neslepia nepasitenkinimo, kad ūkininkų interesams atstovaujanti „tokia reklama“ laikraštyje jo verslui sėkmės neprideda. Ką darysi, skola – ne rona, neužgyja, sakoma Aukštaitijoje. Be to, informacija apie grūdų supirkimą skelbta ir laikraštyje, nurodant paties M.Kriaučiūno ir jo vadybininko Zeniaus telefonus.

Kiaulidės savininkui žinoma teismo nutartis ir kad jo turtą jau skaičiuoja antstoliai. Likviduoti fermos pašnekovas tikina negalįs – paėmęs SAPARD fondo paramą, privalo vykdyti sutarties įsipareigojimus. Jaunas vyras teisinasi verslo nesklandumais, ištikusiais prieš keletą metų, kai tona grūdų, anot jo, „kainavo 800 Lt, o kilogramas gyvojo svorio kiaulienos – vos 3 Lt“. Tada, pasak M.Kriaučiūno, prasidėjusių nesėkmių „uodegos velkasi iki šiol“.

Iš pokalbio nejusti, kad verslininkas būtų nusiminęs, jį guodžia įsitikinimas, kad skolos ūkininkams „vis dėlto atidavinėjamos“.

Tuo tarpu grūdus jo kiaulėms šerti patikliai atidavę ūkininkai mano, kad verslas, kai iš vienų paimama kitų skoloms užkaišioti, perspektyvos neturi.

Pradėjusius bylinėtis žemdirbius baugina kas kita: iš ko skolą išieškos antstoliai, jei pasirodys, kad ramiai nusiteikęs verslininkas nebeturi jokio turto? Kaip teigia A. A. Bieris, dar tik pradėjus bylinėtis advokatams, teismo ieškiniams ir antstoliams jau teko pakloti beveik po 1000 Lt. Ūkininkų nepatvirtintomis žiniomis, M.Kriaučiūno šeimos butas Piniavoje, Miškininkų g., neareštuotinas, prabangaus automobilio „Audi“, kuriuo atvažiavo verslininkas, kai ukmergiškiai eilinį kartą jo ieškojo namuose, - irgi nėra jo turto sąraše. M. Kriaučiūno kaimynai, tąsyk nusistebėję „malonaus kaimyno“ nesąžiningumu, prasitarė, kad vyras turi pomėgį dažnai keisti brangias transporto priemones.

Panevėžio antstolis Andrius Bespalovas patvirtino jau pradėjęs vykdyti teismo įpareigojimą – nagrinėja arešto bylą, renka informaciją ir šią savaitę ruošiasi taikyti laikinąsias turto apsaugos priemones.

Pasak antstolio, teismo nutartis – tik proceso pradžia. Teismas toliau nagrinės bylą, ūkininkams teks įrodinėti savo tiesą, patirtus nuostolius. Kai teismas priteis skolos sumą ir nutartis įsiteisės, vėl teks kreiptis į antstolius, žiūrėti, koks turtas areštuotinas ir ką galima išieškoti ūkininkų naudai.

„Antstoliai gali areštuoti sąskaitas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bet daug kas priklauso nuo eiliškumo, kurį nurodys teismas“, - aiškino A.Bespalovas. Antstoliams svarbiausia tinkamai, be klaidų atlikti savo darbą: vykdyti lakonišką teismo nurodymą - „išieškoti“. Moralinė skriaudos pusė, kaltės įrodinėjimas ir visi kiti aspektai svarbūs tik teisme. „Į antstolių kontorą ateina kaltieji ir nuskriaustieji, tad mes privalome būti ypač atidūs ir objektyvūs“, - sakė Panevėžyje žinomų antstolių dinastijos trečiosios kartos atstovas.

Prašomas patarti ūkininkams, kaip apsidrausti nuo dažnėjančių suktybių ir palengvinti teisybės ieškojimo kelią, A.Bespalovas priminė, kad skolinant produkciją kreditan, yra patogesnių priemonių nei paplitusios sutartys. Tai – paskolų raštai, t. y. vekseliai. „Smetoniškais“ laikais buvusi populiari priemonė, antstolio teigimu, verta dėmesio, nes padeda sparčiau atgauti skolą. Sulaukus pinigų grąžinimo termino su vekseliu reikia kreiptis į notarą ir po to - tiesiai į antstolį. Taip išvengiama pinigų ir laiko atžvilgiu brangiai atsieinančio teismų etapo. Vekselio forma skelbiama internete.

Tiesa, tai pavojinga priemonė menkai išprususiems, dažnai asocialiems asmenims, kurie nesusivokdami padeda parašą, po to praranda būstus ar žemę, - įspėjo antstolis.