Numatoma, kad penktadienį Gango, kuris hinduistams yra tekanti
dieviškoji Motina, vandenyje apsipraus beveik 2 mln. induistų, tarp
jų daug sadhų, sakė Anandas Vardhanas, Kumbhamelos ceremonijas
prižiūrintis vyriausybės pareigūnas.
Haridvare didžiausio žmonių susitelkimo vietose buvo įrengta
daug stebėjimo kamerų ir metalo detektorių, o tūkstančiai
policininkų rūpinasi, kad maldininkų miniose neįvyktų teroro
atakų, spūsčių ir nusikaltimų.
Pareigūnai beveik be paliovos ragina žmones per garsiakalbius
rikiuotis į tvarkingas eiles specialiai pažymėtose apsiprausos
vietose ant upės krantų.
Dauguma piligrimų, susirinkusių į ilgiau nei 100 dienų
trunkančią šventę, kuri laikoma didžiausiu pasaulyje religiniu
sambūriu, nakvoja palapinėse arba po atviru dangumi.
Per tris mėnesius vykstančią Kumbhamelos (puodynės sambūrio
arba mugės) šventė, kuri kas treji metai pakaitomis vyksta
keturiuose Indijos šventuosiuose miestuose, uoliems induistams
suteikia galimybę nusiplauti savo nuodėmes ir ištrūkti iš
karminio gyvenimo bei persikūnijimų rato.
Šios apeigos susijusios su mitu apie nemirtingumo gėrimo
(amritos) puodynę (kumbhą), kurią dievai ir jų priešininkai
demonai - asurai išgavo plakdami pieno vandenyną. Puodynę iš
pradžių užgrobė asurai, tačiau Indros sūnus Džajanta
pasivertęs paukščiu ją paveržė, ir prasidėjo 12 dienų
trukusios gaudynės, kurių metu 4 amritos lašai nutiško Prajage
(dabartiniame Alahabade), Haridvare, Udžaine ir Nasike.
Kumbhamelos šventė pagal mastą išsiskiria netgi Indijoje,
kurioje vyksta daug kitų masinių švenčių.
Šiemet ji prasidėjo sausio 13 dieną Haridvare - daugybę
šventyklų turinčiame mieste, esančiame Himalajų kalnų
papėdėje, kur Ganga pasiekia dideles Indijos šiaurės lygumas.
Kumbhamela baigsis balandžio 28 dieną.
Penktadienį paryčiais tūkstančiai piligrimų pasinėrė Gango
vandenis, nors oro temperatūra nesiekė 10 laipsnių Celsijaus.
„Dėl žvaigždžių išsidėstymo per Kumbhamelą visi jūsų
atlikti geri darbai pasidaugina, o jūsų nuodėmės nuplaunamos“, -
sakė teisininkas Anilas Sharma, atvykęs į
Haridvarą iš Džaipūro miesto Indijos vakarinėje Radžastano
valstijoje.
Svarbiausios apsiprausos vietos buvo skirtos šventiesiems
atsiskyrėliams, kurie vadinamąją karališkosios apsiprausos ceremoniją pradėjo apie 11 val. vietos (7 val. 30 min.
Lietuvos) laiku.
Ši šventė - vienintelė proga pamatyti šimtus vienoje vietoje
susirinkusių nuogųjų, arba naga sadhų, kurie šiaip gyvena
atsiskyrę nuo pasaulio kalnuose, urvuose ir komunose Himalajuose bei
kituose Indijos regionuose.
Atsiskyrėliai, kuriuos tikintieji laiko dievų atstovais
žemėje, paprastai vaikšto pusnuogiai, išsitepę pelenais.
Karališkoji apsiprausa yra viena iš svarbiausių Kumbhamelos
ceremonijų. Tūkstančiai sadhų dalyvauja didelėse procesijose ir
eina į specialiai įrengtas apsiprausos vietas. Kai kurie iš jų
nešiojasi kardus arba tridančius, joja arkliais arba važiuoja
vežimais.
Penktadienį taip pat švenčiame Šivaratrė - hinduistų dievo
Šivos garbinimo diena.