Kaip tik nedalijomės. Bedieviai cicilikai ir katalikai. Santarininkai
ir frontininkai. Brazauskininkai ir landsbergininkai. Paksininkai ir
antipaksininkai. „Pilietininkai“ ir penki valstybininkai. Krikščionys
ir rusiškai kryžiuočius internete už visus tris milijonus keikiantys
pagonys.
Už D.Grybauskaitę iki paskutinio kraujo lašo, ir prieš D.Grybauskaitę -
tebūnie jie grybautojai ir uogautojai.
Mūsų tik trys milijonai, bet atimk iš mūsų visas tas takoskyras, ir kas
iš tikro lietuvio liks?
Mums - ar tik kažkam gudresniam už mūsų nugarų - reikia, kad ne šiaip
takoskyra, o fronto linija mus skirtų. Čia - saviškiai, o ten - nuožmus
priešas, kurį būtina nušluoti nuo žemės paviršiaus. Į ataką!
Bet dar niekada nebuvo taip aišku, kaip nuo praėjusio rudens. Tas, kas
už Drąsių, tas - už tiesą ir gėrį. Tas, kuris tik išsižiojo paabejoti,
jog jis vis dėlto du žmones užmušė, ir kvailiui aišku - iš akių luptas
pedofilas.
Kas yra kedofilai, aišku ir be paaiškinimo. Tai tie, kuriems visada
viskas aišku. Kurie viską žino. Kad pedofilus reikia šaudyti.
Geriausiai be teismo. Ir mirties bausmė panaikinta be reikalo. Tie,
kurie žino, kaip, ir svarbiausia, kas Lietuvą turi valdyti.
Kas yra pedofilai? A.Ūsas, nušautas teisėjas, mergaitės motina, nušauta jos sesuo,
dar kažkoks Aidas. Per mažai! Bet čia - nebaigtas sąrašas. Kiekvienas
kedofilas laisvas jį pratęsti. Pagal savo fantazijos sugedimo laipsnį.
Kuo liguistesnė, tuo daugiau pedofilų. Kuo daugiau užsislėpusių
pedofilų, tuo baisiau. Kuo baisiau, tuo šaunesnė pedofilų medžioklė.
Į dorą lietuvį iš visų kampų žvelgia nematomos šlykščios pedofilo akys.
Prokurorai, pusė policijos, pusė žurnalistų, visi teisėjai, išskyrus
N.Venckienę. Net, o Dieve, - pati D.Grybauskaitė daugiau kaip savaitę
kedofilų buvo kalama prie pedofilų kryžiaus, kad ji generalinio
prokuroro neatleido iškart, kai pasakyta buvo.
A.Valantinas susiprato ir atsistatydino. Ir išgelbėjo jis gėrio karius
nuo šiurpios dalios - žygio prieš jų pačių prezidentę. Nuo
šizofreninio sąmonės skilimo išgelbėjo kedofilus A.Valantinas.
Bet kova nebaigta. Na, ir kas, kad tarp gėrio ir tiesos karių (ir vargo
pelių) įsitrina tokie „ne pelės“, kaip S.Stoma. Pačių konservatorių
kažkada priduotas prokurorams. Už banalią dolerių vagystę iš „valstybės
laikraščio“ (ar tik ne iš šio pavadinimo valstybininkų raugas eina – patikrinti būtina)
redakcijos.
Teistas, sėdėjęs, tik per prezidento malonę anksčiau laisvėn išėjęs, su
A.Valinsko „prisikėlimu“ Seimo nario mandatą gavęs ir į konservatorius
po to vėl saugiai atvirtęs pirmas rėkia ant viso šventoriaus: „Laikykit
pedofilą!“
Kas pirmas rėkia „laikykit vagį“? Bene kam čia svarbu. Kare kaip kare - mano
priešo priešas yra mano draugas.
Ir vis dėlto liūdna ta skirtis. Kai pagalvoji. Prieš 20 metų,
idėjiškai pasiskirstę į landsbergininkus ir brazauskininkus, pradėjome
nuo didingų istorinių batalijų, o kuo užsiimame dabar?
Vaižganto apysakos „Rimai ir Nerimai“ siužetą prisimenate? Rimas buvo
storokas, vidutinio stogo, o Nerimas buvo liesas, labai ilgas. Bet ne
dėl fizinių skirtumų, o dėl suartos ežios, išganytų javų, kitų
menkniekių tarp kaimynų užsimezga kivirčas, pamažu virstantis neapykanta
ir tikru karu. Kurio priežasties niekas nebeatseka.
Vis dėlto Vaižgantas buvo kūrėjas, o ne griovėjas, kokių Lietuvoje dabar
nors vežimu vežk. Rašytojo sangviniko valia karo nelaimių pritrenkti kaimynai
galiausiai susitaiko. Kartu skaito sūnų laiškus iš fronto, kartu rauda
jiems žuvus.
„Širdingas gerumas“, kurį, būdamas už priešingumų derinimą, už tiltų
statymą, o ne griovimą, kunigas Vaižgantas laikė lietuvių tautinio
charakterio bruožu, dabarties Lietuvai lyg ir negresia.
O jei negresia, tai kas po dar vieno karo? Tik naujas karas. Ką reikės
kaltinti po to, kai teismas apskritai atmes - o taip gali atsitikti -
vadinamąją pedofilijos bylą ir lieps prokurorams ją toliau tirti?
A.Valantino jau nebus. Naują - kišeninį prokurorą?
Bet tam jis ir kišeninis, kad už nieką neatsako. Už kišeninį prokurorą,
kurio taip trokšta konservatoriai, turėtų atsakyti tie, kurių kišenėj
tas prokuroras tyliai tupi. Jie ir atsakys? Nejuokinkite.
Išgalvotus valstybininkus vėl kars ant virtualių medžių? Bet viena
vertus, valstybininkai jau giljotinuoti, o kita vertus, paklausinėkite
jūs žmonių - ar jiems apskritai bent buvo įdomu, kas dėl ko kariauja
tame „Didžiajame pilietininkų-valstybininkų“ kare?
Ar įdomu dar kam nors Lietuvoje, kas dedasi toli nuo tų fronto linijų,
kurias taip riebiai braižo apsukrūs politikieriai? Net į landsbergininkus ir
brazauskininkus juk buvo užsirašę tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos. Tad
ar kas nors dar nori matyti, kas lieka šalia šių laikų Rimų ir Nerimų -
kedofilų ir pedofilų?
Emigravusi Lietuva. Išmirštanti Lietuva. Kovo 11-ąją šįmet švęs 400
tūkst. žmonių mažiau, nei jų buvo 1990-ųjų Kovo 11-ąją. O dabar dar ir
praskolinta Lietuva. Lietuva, kuriai viskas ir dėl visko jau dzin.
Bet juk taip smagu kariauti. Krivūles seneliams gąsdinti kurpti,
pirštais į neprietelius rodyti, jų galvas kapoti ar „valio“
pseudokarvedžiams šūkalioti - tai ne darbą dirbti. Į ataką!