Panašių kreipimųsi tik rečiau gauna ir kitos Lietuvos
atstovybės šalyse, kur gausesnės lietuvių bendruomenės. Tokiais
atvejais diplomatai sako padedantys susisiekti su artimaisiais ir
vietos socialinės paramos organizacijomis.
Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje konsulinis pareigūnas
Giedrius Tamašauskas BNS sakė, kad iš piliečių, kurie neturėdami
lėšų kreipiasi dėl grįžimo į Lietuvą, skambučių sulaukiama
kiekvieną savaitę.
„Skambučių sulaukiame kiekvieną savaitę. Dažnai kreipiasi
asmenys, kurie teigia, kad negavo pažadėto darbo ir neturi lėšų
įsikurti Jungtinėje Karalystėje, todėl norėtų keliauti atgal“, -
sakė pareigūnas.
„Tokiais atvejais patariame, kaip galima greičiau kreiptis
pagalbos į artimuosius. Praradusiems dokumentus konsuliniai
pareigūnai išduoda laikinus kelionės dokumentus, o piliečiams
pageidaujant suorganizuoja ir pinigų perlaidas per Užsienio reikalų
ministeriją. Asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos, padedame
bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės socialinės paramos ir
labdaros organizacijomis“, - teigė G.Tamašauskas.
Pasak jo, šiuo metu didelio ir staigaus imigrantų iš Lietuvos
antplūdžio nepastebima, bet tautiečių, atvykstančių dirbti į
Jungtinę Karalystę, skaičius didėja daugelį metų iš eilės.
Iki 2009 metų pirmojo ketvirčio pabaigos įsidarbinusių ir
užsiregistravusių darbuotojų programoje buvo per 87 tūkst.
lietuvių, tačiau šioje statistikoje neatsispindi piliečiai,
užsiimantys individualia veikla, o būtent tokio pobūdžio darbas ar
veikla tarp lietuvių yra populiariausia.
Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys BNS sakė, kad
atvejai, kada Lietuvos piliečiai neturi, už ką grįžti į
Lietuvą, yra retesni - pernai tokių buvo keli.
„Patariame, kur kreiptis - į socialinės rūpybos centrus, kurie
priima piliečius nakvynei ar gali nupirkti bilietą. Susisiekiama su
giminėmis Lietuvoje, kad jie galėtų padėti. Yra galimybė gauti ir
Užsienio reikalų ministerijos paramą“, - sakė ambasadorius.
V.Purlio teigimu, Airijoje šiuo metu gali gyventi apie 90 tūkst.
Lietuvos piliečių.
Ambasados Vokietijoje trečiasis sekretorius Audrius Bendinskas
BNS teigė, kad ambasada sulaukia lietuvių prašymų padėti grįžti
į tėvynę, bet jie nėra itin dažni.
„Per pastaruosius metus tokių atvejų galima suskaičiuoti ant
kelių rankų pirštų. Tai nėra masinis reiškinys. Mūsų darbas -
susisiekti su artimaisiais, bandome juos rasti“, - sakė diplomatas.
Oficiali statistika rodo, kad Vokietijoje gyvena per 20 tūkst.
lietuvių. Didesnio lietuvių imigrantų srauto į Vokietiją tikimasi
kitąmet, kai bus panaikinti apribojimai įsidarbinti.
Lietuvos diplomatai ketinantiesiems vykti uždarbiauti pataria
bendradarbiauti tik su licencijas turinčiomis įdarbinimo
agentūromis, įsitikinti, kad įmonė, kurioje ketinama dirbti,
tikrai egzistuoja, o gyvenamosios vietos adresas yra tikras.
„Reikia visada apsvarstyti ir pasiruošti neplanuotam poreikiui
grįžti į Lietuvą - turėti bilietą ar pinigų kelionei į
Lietuvą, žinoti artimųjų kontaktinius telefono numerius,
pasirūpinti tinkamais dokumentais“, - sakė G.Tamašauskas.
Oficiali statistika rodo, kad 2009 metais savo išvykimą iš
Lietuvos deklaravo 22 tūkst. žmonių. Daugiausia lietuvių emigravo
į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV ir Vokietiją.
2010 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3,329 mln. gyventojų - tai
20,9 tūkst. mažiau negu 2009 metų pradžioje.