„Nuo kovo 1 dienos uždarome laikinas patalpas Briuselyje ir
persikeliame į Vilnių“, - sakė instituto direktorė Virginija
Langbakk, praėjusią savaitę įstaigos veiklą pristačiusi Seimo
Europos reikalų komitete.
Anot jos, šiuo metu Briuselyje vyksta pokalbiai su potencialiais
instituto darbuotojais, o Vilniuje sprendžiami techniniai klausimai.
Šiuo metu Europos lyčių lygybės institute dirba 11 žmonių
iš Lenkijos, Latvijos, Rumunijos, Belgijos, Italijos. Įdarbinti ir
keli lietuviai. Pasak V.Langbakk, daugiausia norinčiųjų dirbti
Vilniuje įsikūrusiame institute - iš Italijos ir Ispanijos.
Šiemet iš viso planuojama įdarbinti 31 žmogų - toks skaičius
numatytas Europos Komisijos patvirtintame plane.
Tam, kad atvykėliams būtų lengviau įsikurti Lietuvoje,
instituto vadovė derasi su Lietuvos valdžia dėl to, kad būtų
kompensuotas pridėtinės vertės mokestis jiems įsigyjant įvairių
prekių.
Juoba kad mūsų šalyje dirbsiantiems ES pareigūnams atlyginimas
bus maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei būtų jiems dirbant,
pavyzdžiui, Briuselyje. „Kažkodėl Lietuvai taikomas mažesnis
koeficientas“, - sakė V.Langbakk.
Lietuva - viena iš trijų ES naujokių, kur įsteigta nuolatinė
Bendrijos institucijos būstinė.
„Šalies įvaizdis iškart visoje Europoje stiprinamas,
pripažįstamas šalies potencialas. Tai labai didelė reklama
šaliai, čia atvažiuos aukšto lygio specialistai, Lietuvos
specialistai gali turėti platesnius ryšius“, - Europos lyčių
lygybės instituto įsikūrimo Vilniuje privalumus vardijo V.Langbakk.
Praėjusių metų gruodį įvyko iškilmingos instituto
įkurtuvės sostinės Švitrigailos gatvėje esančiame Naujamiesčio
verslo centre.
Europos lyčių lygybės institutas analizuos lyčių lygybės
padėtį ES šalyse narėse ir teiks siūlymus, kaip užtikrinti vyrų
ir moterų lygybę.
Instituto biudžetas 2007-2013 metais yra 52,5 mln. eurų (181
mln. litų).
Europos Ministrų Taryba 2006-ųjų gruodį nusprendė, kad
Europos lyčių lygybės institutas turėtų veikti Vilniuje.
Priimti Lyčių lygybės institutą siekė trys ES naujokės -
Slovėnija, Slovakija ir Lietuva. Pirmoji savo kandidatūrą atsiėmė
pačioje posėdžio pradžioje, o Slovakija vėliau pripažino mūsų
šalies pranašumus ir savo kandidatūrą taip pat atsiėmė.