Ūkininkas gyvulius laiko lauke ir per didžiausius speigus

„Ūkininko patarėjas“ pasistengė be emocijų išklausyti eksperimentuojančio ūkininko argumentus. Trumpai drūtai, karvės yra pašertos, pagirdytos, joms nestinga laisvės, jos neserga, tik pieno duoda ne per daugiausia.

„Nebuvo lėšų, todėl tuo keliu ir nuėjau. Žinoma, norėtųsi, kad viskas būtų idealu, šiuolaikiška ferma, gėlės ant palangių... Kaimynas turi 15 melžiamų karvių ir 150 tūkst. Lt skolą, nežino, kaip išsikapstyti. Ir vien todėl, kad iš skolintų pinigų pasistatė tvartelį, transporterius įsigijo. Aš nuėjau kitu keliu: melžiamas karves laikau po atviru dangumi. Per kelerių metų bandymus supratau, jog tai nepavojinga, nors kai kam tokia nuomonė nepatinka.

Nuo tada, kai pradėjau taip laikyti, nekrito nė viena piendavė, nekamavo jokios ligos ir vaistų jokių neperku. Pliusų ir minusų visada bus. Jei versčiausi tik iš pieno, būtų „apskritas nulis“, mat karvė per metus duoda tik kiek daugiau nei 4 t pieno. Kažkada, kai už pieną mokėjo brangiau, žinoma, buvo geriau. O dabar išgyvename tik iš parduodamų jautukų ir gaunamų išmokų. Jeigu sugalvotum įsigyti mėšlo transporterį – prarastum ūkį“, - samprotavo šeimininkas.

A.Putramentas nusivedė prie 30 karvių bandos. Jos gyvena didžiuliame aptvare, vienoje kitoje vietoje padėti ritiniai šieno, prie tvenkinyje iškirstos eketės nueina atsigerti. Karvės turi galimybę palįsti po menka pašiūre – buvusio tvarto ar daržinės likučiais. Tačiau nuo šalčio priverstos gintis pačios. Paklaustas, ar per speigus rytais ramiai eidavo prie savo bandos, ūkininkas patikino, jog nerimo būta tik pirmaisiais metais, tačiau greitai įsitikino, kad karvės puikiausiai išgyvenančios.

Sename tvarte, kur laikomas prieauglis, įrengta trijų vietų melžimo linija – tai ir visa mechanizacija.

„Jeigu gyvulius nuolat laikyčiau tvarte ir per speigą sugalvočiau išvaryti į lauką – suprantu, būtų nusikaltimas. Tačiau dabar jos pratusios prie lauko sąlygų. Esu pastebėjęs, kad veršiuotis turinti karvė esant 20 laipsnių šalčiui nesiveršiuoja, tačiau penketu laipsnių nukritus ryte randame apsiveršiavusią. Ir veršiukai nesuserga. Tačiau pastaruoju metu stengiamės, kad karvės veršiuotųsi pavasarį“, - sakė pašnekovas ir išdėstė, kodėl taip daro.

Žiemą mažina primilžius

Kadangi į viską ūkyje A.Putramentas žiūri taupiu žvilgsniu, sakė pastebėjęs skirtumą tarp pieno kainos žiemą ir vasarą.

„Žiemą pienas visada brangesnis, tačiau kainų skirtumas nėra toks akivaizdus, kad būčiau suinteresuotas daugiau pieno parduoti žiemą. Išlaidos pašarams žiemą ir vasarą skiriasi: vasarą ganosi laukuose, ėda žalią pašarą, pieną pagaminti paprasčiau ir mažiau išlaidų. Žiemai reikia daugiau šieno ir kombinuotųjų pašarų. Tačiau esu apskaičiavęs, kad į pašarų gamybą įdėtos išlaidos negrįžta, nors žiemą pieno kaina ir aukštesnė. Todėl geriau pasirėdyti taip, kad vasarą parduotum daugiau pieno, kas, kad šiek tiek pigesnio. Žiemą karvės energiją tegul pataupo šilumai“, - savo pastebėjimus aiškino luknėniškis.

Lankymosi ūkyje metu iš 32 melžiamų karvių pieną davė tik pusė, ir tai ne po daug. Kovą, balandį, gegužę karvės ims veršiuotis ir bendras primelžto pieno kiekis gerokai šoktelės.

Paklaustas, kaip į šiuos eksperimentus žiūri Plungės r. VMVT, A.Putramentas pripažino, kad nepalankiai.

„Nepatinka, bet jie neturi ko reikalauti. Man surašė aktą, yra punktai: gyvulys turi būti atsigėręs – atsigeria, pašertas – gauna pašaro, jam turi užtekti laisvės... Dėl šio punkto galima tik šyptelėti, laisvės yra net per daug. Nesvarbu, kad jis neturi specialios girdyklos, kažkokio apšildymo, kas reikalautų elektros sąnaudų. Bet, sako jie, negali taip būti, kad žiemą gyvulys būtų lauke, nėra tokio įstatymo. Ir tada prasideda“, - aiškino ūkininkas.

Vardan būsimos ramybės, kad pas jį kuo mažiau lankytųsi komisijos, A.Putramentas šią vasarą numatęs pastatyti karvėms tvartą.

„Vasarą žadu statyti šaltojo tipo tvartą ant gilaus kraiko, rudenį baigsiu statybą ir žiemą karvės galės į jį sueiti. Stengsiuosi statyti kuo paprastesnį, kad daug nekainuotų. Bet gyvuliai vis viena galės eiti kur nori. Mano įsitikinimu, saulės, jos energijos niekas negali atstoti. Ir nesvarbu, kad šalta, bet gyvulys stovi priešais saulutę ir šildosi.

Tai ne gyvenimas kokiame metaliniame uždarame tvarte, kur drėgna ir tvanku. Nežinau, ką parašysite, bet kol kas nėra tokių įstatymų, kurie leistų gyvulius laikyti taip, kaip laikiau iki šiol. Tad tvartas bus skirtas tam, kad niekas nesikabinėtų ir galėčiau ramiai gyventi“, - reziumavo A.Putramentas.

Pasižvalgius po ūkininko valdas susidaro prieštaringas įspūdis. Aplinkui – platūs laukai, kuriose gyvuliai netrukdomi gali ganytis. Žiemą, žinoma, jie toli nenueina, tačiau pašalinio žmogaus akis užkliūna už gausybės lengvųjų automobilių, mikroautobusų, sovietinio kombaino ir kitos technikos, pasklidusios plačiai aplinkui. Šeimininkas sakė prieš kurį laiką vertęsis automobilių verslu, tad tos šiukšlės – ankstesnių laikų palikimas.

Rūpestingas šeimininkas iškuoptų visą tą šlamštą ir išvežtų į metalo supirktuvę. Bėda, kad ne tik mašinos aplinkui rūdija. Riogso sugriuvęs pastatas, atliekų kupina puspriekabė, pakeliui į sodybą kėpso atitarnavusi kombaino pjaunamoji, šieno vartytuvas... Tokios technikos čia tikriausiai ne viena dešimtis. Atrodo lyg siurrealistiniame pasaulyje, kinematografai tuose laukuose galėtų filmuoti įspūdingus kadrus.

Veterinarai: taip negalima

Stalgėnų seniūno Arūno Jurkaus pasiteiravome, kaip situacija atrodo jo akimis.

„Buvome nuvažiavę pas ūkininką. Jeigu žmogus pripratino savo gyvulius gyventi lauko sąlygomis, jeigu jie nekrinta ir neserga, yra pašerti ir pagirdyti – tai gal čia normalu? Vaizdas, žinoma, neįprastas“, - sakė seniūnas.

Tačiau kiek kitaip į susidariusią problemą žiūri Plungės r. VMVT specialistai. Jie yra gavę gyventojų skundą, jį tyrė ir davė A.Putramentui laiko „pasitaisyti“. Tačiau ar ne per trumpas laikas ką nors kardinaliai pakeisti?

„Gavę skundą nuvykome į vietą ir susipažinome su esama padėtimi. Įvertinę situaciją surašėme aktą, kuriame nurodyti trūkumai, juos A.Putramentas turi pašalinti. Mums svarbu, kad melžiamoms karvėms būtų pastatyta pašiūrė, kurioje gyvuliai galėtų pasislėpti darganotu, lietingu oru ar per pūgą. Prieaugliui skirtos patalpos nesandarios, jas taip pat privalu sutvarkyti. Yra ir daugiau įvairių reikalavimų, - dėstė Plungės r. VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Juozas Šedvydis.

Paklaustas, kaip vertinti tai, kad gyvuliai neserga ir negaišta, specialistas pripažino, kad tai iš dalies lemia gyvulių pripratimas prie ekstremalių gyvenimo sąlygų.

„Nėra gerai ir tada, kai gyvuliai gyvena mažuose, tvankiuose tvartuose, tokiomis sąlygomis jie gali susirgti netgi dažniau. O A. Putramento karvės prisitaikė, tapo atsparios, kritimai šioje bandoje tikrai nedideli, įprastiniai. Vis dėlto nurodytus reikalavimus ūkininkas privalo įvykdyti, priešingu atveju jam gali būti skirta piniginė bauda, sankcijas gali pritaikyti ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, kiek man žinoma, jis yra gavęs Europos Sąjungos paramą“, - tvirtino J.Šedvydis.

A.Putramentas tikrai nieko nuo „Ūkininko patarėjo“ nenuslėpė, pagal Nitratų direktyvą jis yra įsigijęs traktorių, kurį naudoja mėšlui iš prieauglio fermos šalinti, o žiemos metu, sakė, nuvalo ilgą keliuką iki savo sodybos, kad pienvežis galėtų atvažiuoti paimti pieną.