Pasak ministro pirmininko, signatarai visada buvo mylimi, vertinami ir gerbiami. Vyriausybės vadovas ragina nesipykti dėl apdovanojimų, o galvoti, kaip pažymėsime Kovo 11-ąją bei pergyvensime kitą dvidešimtmetį. A.Kubilius nesiėmė vertinti, kiek valstybei kainuotų apdovanojimai, ir pabrėžė, kad požiūris į signatarus nepriklausė nuo to, kokiais apdovanojimais pastarieji apdovanojami.
„Artėjant dvidešimtmečiui širdžių šiluma ir požiūris, ateinantis iš širdies, o ne tiktai iš kokio nors apdovanojimo dekreto, yra žymiai svarbesnis dalykas. (...) Nesiimu spręsti ir svarstyti tos prasidėjusios diskusijos tarp Prezidentės, jos tarnybų ir signatarų. Tikiuosi, kad iki Kovo 11-osios kandesni pasikeitimai nuomonėmis, kurias girdėjome vakar, pasibaigs ir ateisim į šitą didelę šventę su džiugia ir didelės pagarbos nuotaika tiems, kurie lėmė, kad prieš dvidešimt metų Lietuva tapo nepriklausoma valstybe“, - penktadienį interviu radijui „Znad Wilii“ kalbėjo A.Kubilius.
Premjeras nekomentavo signatarų siūlymų išleisti dekretą dėl apdovanojimo su punktu, kad dėl sunkmečio jis atidedamas.
„Kaip politikas, partijos pirmininkas ar Seimo narys, galvoju, kad galima įvairiais būdais tą pagarbą išreikšti. Nežinau, iš kur gimė ta iniciatyva, kad reikia dvidešimtmečio proga apdovanoti visus kažkokiu aukščiausiu apdovanojimu. Tai irgi nėra galbūt nesvarstytinas dalykas, bet lygiai taip pat galima nesiginčijant dėl apdovanojimų sutarti dėl to, kokiu būdu išreikšti žmonių širdžių ir visuomenės nuotaikų pagarbą signatarams“, - sakė Premjeras ir pridūrė, kad ir patys signatarai galėtų suprasti, kad šitoje situacijoje tolesnė diskusija dėl apdovanojimų gali atrodyti keista.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sunkmečiu, kuomet yra mažinamos pensijos ir atlyginimai, neketina skirti milijono litų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų apdovanojimui Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.
„Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai per 20 metų yra ne kartą apdovanoti įvairiausiais valstybės apdovanojimais, beveik visi gavo žemės, beveik visi gavo po automobilį. Papildomi apdovanojimai sunkmečiu kainuotų apie milijoną litų, tuomet, kai mes mažiname pensijas ir atlyginimus“, - sakė D.Grybauskaitė, ketvirtadienį lankydamasi Vilniaus knygų mugėje.
Signatarais yra vadinami 124 asmenys, 1991 m. kovo 11-ąją pasirašę Nepriklausomybės Aktą, ir 3 asmenys, kaip rašoma įstatyme, vykdę „svarbią valstybinę užduotį Maskvoje“. Šiemet bus minimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis.
Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė teigė, jog signatarai jaučiasi suglumę ir pasipiktinę Prezidentės sprendimu neapdovanoti jų Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. Toks požiūris, anot B. Valionytės, liudija, kad nesuvokiama Nepriklausomybės Akto svarba. Dėl sunkmečio, anot signatarės, apdovanojimus galima tik atidėti.
Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius yra trečiasis pagal reikšmę aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas, Prezidento dekretu skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams pagerbti ir pažymėti už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.
Tokiu ordinu yra apdovanotas poetas Justinas Marcinkevičius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, buvusi Latvijos Prezidentė Vaira Vykė Freiberga ir keliasdešimt kitų iškilių asmenybių.