Kaip Eltai sakė aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis,
susirūpinimą kelia faktas, kad kasmet šalies miestuose nustatoma
vis didesnė maksimali smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija.
Šiemet per labai trumpą laiką - nuo sausio 1 iki vasario 17
dienos - daugumoje miestų šių teršalų koncentracija, Aplinkos
apsaugos agentūros duomenimis, buvo didesnė už leidžiamą jau
daugiau dienų negu per visus 2008 metus. Smulkiųjų kietųjų dalelių
aplinkos ore normą galima viršyti tik 35 dienas per metus, o jau
iki dabar po 20 tokių dienų „išnaudota“ Panevėžyje ir Šiauliuose,
17 - Klaipėdoje, po 14 - Kėdainiuose ir Kaune.
Aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis paprastai padidėja
šaltą žiemą, kai daugiau kūrenama ir vyrauja silpnas, nepalankus
teršalams sklaidytis vėjas, ir pavasarį, nutirpus sniegui ir
išdžiūvus neišvalytose gatvėse susikaupusiam purvui. Kadangi,
meteorologų prognozėmis, žiema iš Lietuvos dar neketina trauktis,
būtina jau dabar skubiai mažinti aplinkos oro taršą.
Aplinkos ministerija yra gavusi žodinių pranešimų iš įvairių
šalies vietovių, kad privačiose valdose šildant gyvenamuosius namus
ar kitas patalpas gali būti deginamos atliekos. Kai jos deginamos
paprastose krosnyse, esant neaukštai temperatūrai, į orą išmetamos
ne tik kietosios dalelės, bet ir gerokai pavojingesnės žmogaus
sveikatai cheminės medžiagos.
„Tikimės, - sakė viceministras A. Spruogis, - kad Lietuvos
savivaldybių asociacija, savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos
visais prieinamais būdais kreipsis į gyventojus, kad jie nedegintų
atliekų“.
Už neleistiną atliekų deginimą gresia administracinė
atsakomybė. Gyventojams gali būti skiriamos nuo 100 iki 200 litų
baudos, pareigūnams - nuo 200 iki 400 litų. Jas gali skirti
aplinkos apsaugos pareigūnai arba Valstybinė visuomenės sveikatos
priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.