„Mokiniai galės važiuoti į tą mokyklą, kurią jie tik
pageidauja, niekas jų neprijungia, niekas jų neverčia. (...) Mes
esame įpareigoti suorganizuoti pavežėjimą, bet jie turi patys
apsispręsti, į kurią mokyklą norės važinėti“, - BNS sakė
Vilniaus rajono vicemeras Gabriel Jan Mincevič.
Tuo metu Seimo nario konservatoriaus Gintaro Songailos teigimu,
ketinama dalį lietuviškų klasių ar mokyklų, pagal Vyriausybės
nustatytus kriterijus dar galinčių veikti, prijungti prie tų
švietimo įstaigų, kuriose mokoma lenkų kalba.
„Pagal šiandien svarstomą planą numatoma jungti ar kitaip
naikinti kai kurias rajono mokyklas, kurios pagal Vyriausybės
nustatytus kriterijus galėtų toliau veikti (tačiau jose
skaitlingesnės lietuviškos klasės), bet paliekamos nedidelės
mokyklėlės, kuriose mokoma tik lenkiškai“, - rašoma Seimo nario
pranešime.
Anot parlamentaro, savivaldybės planuose numatoma sujungti
mišrias mokyklas, tačiau neketinama jungti grynai lenkiškų
mokyklų, kuriose mokosi šiek tiek mažiau mokinių.
Tuo metu, pasak Vilniaus rajono vicemero, pertvarkytose mokyklose
bus galima mokytis tiek lietuvių, tiek lenkų kalba.
„Kitur nieko nepasikeitė, pasikeitė „ant popieriaus“, kai kurios
pradinės mokyklos, kurios buvo savarankiškos, dabar juridiškai
priklausys didesnėms mokykloms, bus jų filialai. (...) Išlošėm
etatų mažinimą, šiek tiek sutaupysim lėšų“, - sakė
G.J.Mincevič.
Vicemero teigimu, iš pagrindinių į pradines buvo pertvarkytos
„labiausiai neskaitlingos mokyklos.“
„Reorganizuojamos mokyklos atitinkamai su Vyriausybės nutarimu,
kadangi mus po teismus visą laiką „tampo“, kad mes neuždarom
mokyklų, kad mes neskaitlingas mokyklas laikom, tai jau šiemet jau
negalim finansiškai išlaikyti. Dvi mokyklas reorganizavom iš
pagrindinių į pradines - Airėnų ir Veliučionių“.
Preikaištų savivaldybės sprendimo projektui buvo pareiškęs
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius,
penktadienį į Vilniaus rajono savivaldybę išsiuntęs raštą,
kuriame nurodoma, kad rajono politikų planai prieštarauja Lietuvos
įstatymams.
„Buvo Vyriausybės nustatyti kriterijai, kada galima
reorganizuoti. (...) Savivaldybės tarybos sprendime yra tik
įvardinti, kad vadovaujamasi Vyriausybės nutarimu, bet nenurodomas
nei vienas kriterijus, kodėl tos mokyklos yra reorganizuojamos. (...)
Savivaldybė klausimą pataisė“, - BNS sakė J.Jurkevičius.
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teigimu, savivaldybės
taryba kaip mokyklų reorganizavimo kriterijų nurodė lėšų
stygių.
„Nurodė kriterijų, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal
moksleivio krepšelio sutartinio moksleivio apskaičiavimo metodiką
nepakanka, ir steigėjas neturi papildomų lėšų“, - teigė
J.Jurkevičius.
Pasak jo, remiantis Vyriausybės nutarimu, mokyklas reorganizuoti
taip pat galima, jei mokinių yra per daug, kad jiems būtų galima
užtikrinti higienos normų nustatytą mokymosi plotą, ugdymo
programoms vykdyti nėra švietimo aprūpinimo standartus
atitinkančios įrangos ir mokymo priemonių arba jei akreditavus
vidurinio ugdymo programą vidurinės mokyklos pagrindu steigiama
gimnazija.