Ministras pirmininkas neprognozuoja, kada dvikalbių
topografinių užrašų ir gatvių pavadinimų įteisinimo problema bus
išspręsta galutinai. Leisti dvikalbius užrašus ir pavardžių rašymą
originalo kalba ilgą laiką prašo gausi Lietuvos lenkų bendruomenė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena per 200
tūkst. save lenkais laikančių žmonių.
„Manau, kad pagal europinę tradiciją tose vietovėse, kur gyvena
didesnis skaičius tradicinių tautinių mažumų, turėtume ieškoti
būdų, kaip sudaryti galimybę turėti ir kita kalba užrašus. Bet,
matyt, kad tai gali būti sprendžiama tik rudeniop“, - penktadienį
interviu radijui „Znad Wilii“ sakė jis.
A.Kubilius pabrėžė, kad pirmiausia iš tautinių mažumų
problemų turėtų būti sprendžiama asmenvardžių rašymo gimtąja kalba
problema ar kompensacija žydų kilmės piliečiams už per holokaustą
prarastą turtą.
Premjero teigimu, kitataučių pavardžių rašymą originalo kalba
padės spręsti parengtas naujas įstatymo projektas. Jame remiamasi
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakyta koncepcija, kad
vardas ir pavardė nėra kalbos, o asmens nuosavybės dalykas.
„Jeigu vardas ir pavardė yra rašomi lotyniško pagrindo
rašmenimis, tai problema turėtų būti išsprendžiama taip, kaip ji
buvo sprendžiama ikikarinėje Lietuvoje, kai 1938-aisiais metais
priimtas Vardų ir pavardžių rašymo įstatymas numatė lygiai tokią
pačią formuluotę, kokią norime dabar perkelti į dabartinius
laikus“, - aiškino A. Kubilius.
Paklaustas, ar Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas neturės
įtakos, Premjeras pabrėžė, kad teismas nagrinėjo vardų ir pavardžių
rašymą, tai laikydamas lietuvių kalbos, o ne asmens nuosavybės
dalyku. Kalbos reikalus, anot A. Kubiliaus, turi spręsti
kalbininkai ir, jeigu jie sako, kad asmenvardžiai yra asmens
dalykas, tai ir teisininkai neturėtų tam prieštarauti.
„Mes dabar svarstome įstatymą, kuris parengtas kitokiu teisiniu
supratimu, koks yra santykis tarp vardo ir pavardės ir Lietuvių
kalbos įstatymo. Tai tuo atveju ir ankstesni KT išaiškinimai šiuo
atžvilgiu neturi visa apimančios prasmės“, - kalbėjo A. Kubilius.
Iki šiol, anot Premjero, buvo delsiama aktyviai spręsti
asmenvardžių rašymo originalo kalba klausimas, nes Vyriausybė visas
jėgas skyrė valstybės finansų tvarkymui.
„Lietuvai svarbu išspręsti pavardžių rašymo problemą, nes vis
daugiau Lietuvos piliečių, ypač moteriškos kilmės, vis dažniau
renkasi vyrus, kurie turi vokišką ar lenkišką pavardę. Ir po to
grįždamos namo nori savo lietuviškame pase turėti pavardę, kuri
atitiktų jos vyro pavardę, jog gyvenime, kelionėse nebūtų keistų,
nereikalingų buitinių problemų. Pagal dabar galiojančią tvarką,
joms būna sunku kartais savo pase turėtų tokią pačią pavardę, kokią
turi jos vyras“, - apibendrino A. Kubilius.
Kaip jau ELTA skelbė, Vyriausybė, konstatuodama, kad
asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos dalis, siūlo įteisinti galimybę
juos rašyti originalo kalba. Jei Seimas pritars, nuo 2011 metų
asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo
2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje
asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis,
perbraukimais, brūkšneliais.
Vyriausybės Seimui teikiamame įstatymo projekte siūloma, jog
užsieniečiai, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą, mūsų šalies
piliečiai, kurių tautybė nėra Lietuvos, mišrias santuokas sudarę
asmenys galėtų rinktis sulietuvintą ar ne pavardę lotyniškais
asmenimis įsirašyti savo asmens dokumente - pase, asmens tapatybės
kortelėje, leidime gyventi šalyje. Dar svarstoma, ar turėtų būti
greta įrašoma ir transkripcija. Ateityje ketinama originalo kalba
pradėti rašyti ir kituose dokumentuose.
Jei Seimas pritars, originalo kalba, lotyniškais rašmenimis
asmenvardžiai galės būti pradėti vartoti nuo 2011 metų. Tiesa, iki
2013 metų dar nebus naudojami diakritiniai ženklai. Tai yra įvairūs
taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą
tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių.
KT yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase
įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso
kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę
kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai
asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų
įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas
įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.