Asmeniškai netikiu, kad prie valstybės atkūrimo prisidėję žmonės per 20
metų būtų taip moraliai smukę, jog reikalautų sau ordinų. Ypač tie, kurie jau
Anapily ilsisi, o tokių - vis daugiau.
Bet, jei, neduok Dieve, kažkas vis dėlto pareikalavo sau ordinų, iš
karto pasakau - pritariu prezidentei. Tikrai ordinų nereikia. Kaip
nereikia tai teigiant ir krize dangstytis. Man, kaip gimusiam Sibire,
ištremtų ūkininkų šeimoje, pats didžiausias gyvenimo apdovanojimas buvo
ir liks tautos suteikta galimybė oficialiai atkurti savo valstybę -
atsiimti iš okupantų tai, ką jie atėmė iš mano senelių ir tėvų.
Apskritai dėl tų ordinų net neverta būtų aušinti burnos. Kur kas
liūdniau nuteikia prezidentės aiškinimai - be kurių patyręs politikas
apskritai būtų apsiėjęs - apie tai, kodėl tie signatarai tokie neverti.
Išgirdęs prezidentės aiškinimą, pasijutau kaip „jedinstvininkų“ mitinge ar skaitydamas
Rusijos ambasados užsakymu rašomus atsiliepimus internete.
Prezidentės D.Grybauskaitės citata: „Nepriklausomybės Aktą pasirašę
signatarai per 20 metų yra ne kartą apdovanoti įvairiausiais valstybės
apdovanojimais, beveik visi gavo žemės, beveik visi gavo po automobilį“.
Kokia žinia pasiųsta tautai? Štai, žiūrėkite, kokie godūs yra tie
vadinamieji Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai. Geriau jau
apskritai jų nebūtų buvę. O juk tai, ką pasakė prezidentė, švelniai
kalbant, nevisai tiesa.
Atsakingai pareiškiu: Jūsų Ekscelencija, teiginys, kad „beveik visi gavo
po automobilį“ – visiškas melas. Kalbininkai neturėtų manęs sukritikuoti už
teiginį, kad žodis „beveik“ lietuvių kalba turėtų reikšti 100-120, mat signatarų
iš viso būta 124.
Priminsiu: tuometė premjerė K.Prunskienė 1990 m. pabaigoje tik 63
Aukščiausiosios Tarybos nariams (bet ne visi jie buvo signatarai)
suteikė po paskyrą „Žiguli“ automobiliui. Puikiai žinote, kad „paskyra“ tais
laikais reiškė ne „automobilį“, o tik teisę įsigyti jį už pinigus.
Taip, turguje šis automobilis tuomet kainavo keliskart brangiau. Taip, tai
buvo pirmoji šlykšti privilegija, kuria pasinaudojo kai kurie Sąjūdžio
valdžios žmonės. Beje, tarp tų 63-jų - daug Jūsų, prezidente, dabartinių aršių
šalininkų. To meto spauda skelbė visų paėmusiųjų paskyras pavardes.
Nesunku būtų Jūsų patarėjams tai patikrinti.
Bet ne apie tai kalba. Sutikite: skaičius „63“ tikrai nereiškia „beveik visi“.
Jei manote, kad bandau išsukti savo uodegą, tai galiu aiškiai pasakyti - neėmiau
nei paskyros automobiliui, nei buto (buvo ir tokių, ypač artimų Sąjūdžio viršūnei),
nei žemės sklypo, ties kurio lengvatinės kainos pagunda suklupo - tą reikia pripažinti –
tikrai daug signatarų.
Į Aukščiausiąją Tarybą su Sąjūdžiu ėjau ne sklypų, ne mašinų, ne gardesnio valgio
šaukšto. Per rinkimus Palangos žmonėms nuoširdžiai kalbėjau apie laisvę.
Laisvės ir ėjau. Man tai didžiausia vertybė, kurios pinigais ir
materialinėmis vertybėmis nematavau ir - tikiuosi - jau savo amžiuje nematuosiu.
Bet be manęs, žemės sklypo nepaėmė dar bent 10 Kovo 11-osios Nepriklausomybės
Akto signatarų. Nepaisant to, kad šie žmonės išliko dori, po Jūsų,
prezidente, neatsakingai mestų žodžių juos dabar pirštais žmonės badys
lygiai taip pat, kaip ir susitepusius žeme.
Badė ir iki šiol, tik kitaip: „Na, ir kvailas, kad nepaėmei, 300 tūkst.
Lt į kišenę būtum įsidėjęs“.
Su Jūsų teiginiu apie ordinus taip pat kažkokia nesąmonė išėjo.
Valstybės ordinais ir medaliais (ne proginiais) apdovanoti tik 45
signatarai iš 124, ir tai dauguma šiuos ordinus gavo ne už tai, kad jie
pasirašė Nepriklausomybės aktą. O iš Jūsų žodžių galima daryti išvadą,
kad ordinus gavo visi.
Bet kartoju – ordinų tikrai nereikia. Kalba ne apie juos - apie tai, kad Jūsų
patarėjai prastai dirba. Ir Jūsų parodytą neteisingumą tų žmonių, kurie per du dešimtmečius
išlaikė valstybingumo ir padorumo testą, atžvilgiu. Bandykite prisikabinti kad ir prie A.Patacko – jis net rentos neima.
Prezidente, Jūs, kaip laisvos šalies pilietė, turite teisę nemėgti visų
tų signatarų, kurie sudrumstė sklandžią partinių mokyklų docenčių ir mokslinio komunizmo profesorių karjerą. Kaip pilietė, galite signatarus ir toliau tyliai sau niekinti.
Už tai, kad jie buvo tokie kvaili, jog per anksti išlindo ir per anksti
sudegė, kad tokie žmonės, kaip Jūs, prieš 20 metų tyliai laukę, kuo pasibaigs
kova su Kremliumi, dabar perimtų Lietuvos valstybės vairą.
Tačiau, kaip Lietuvos valstybės vadovei, Jums niekas nesuteikė teisės be jokio
pagrindo viešai mesti niekuo nepagrįstus kaltinimus tiems, kurie
dorai tarnavo tautai ir dėjo Nepriklausomybės pagrindus. Net jei tie žmonės ir turi trūkumų, net
jei kuris ir paėmė sklypą ar surūdijusį rusišką automobilį, vis tiek tai – Lietuvos istorijos dalis.
Ne tik Jūs dažnai tai pamirštate. Apskritai niekinti tuos, kurie atkūrė Lietuvą, Lietuvoje
tampa labai madinga – ypač tuo smaginasi tų laikų bailiai. Ir naudinga. Į šį paniekos Lietuvos istorijai chorą įsitraukiantys politikai yra garantuoti, kad jų reitingai tik kils.
Tačiau kas tinka anoniminiam internautui, netinka Europos valstybės
prezidentei. Mums tikrai nereikia tų ordinų. Mums, Kovo 11-osios
Nepriklausomybės Akto signatarams, užtektų tokio mažmožio - žinoti, kad Lietuvos
prezidentė bent jau viešai neniekina Lietuvos istorijos ar bent stengiasi ją išmokti. Tegu ir
atgaline data.