Politikų ABC gyventojams priminė ir prezidentė. Politika yra kova, o ne dainų dainelė. Tą ji ir aiškina vaikams Prezidentūroje. Svetimi prie durų drebina kinkas, o savi, jeigu tik pakelia koją, ja tas duris ir atidaro. Prezidentė Lietuvos politinį gyvenimą iš romantizmo grąžino į realizmą.
Prezidentas V.Adamkus buvo paskutinis romantikas, laikęs šalia savęs patarėjais net tuos, kurie prieš jį niurnėjo. Dabartinė prezidentė elgiasi pagal šimtmečiais suformuotą politinę praktiką – pasibaigus vieniems rinkimams, ruošiamasi kitiems. Priešininkai šluojami, savi telkiami.Laikas teka kaip smėlis pro pirštus, todėl kiekvienas rimtas ką tik išrinktas politikas aukščiausiame poste pradeda galvoti apie ateitį, nors visuomenėje ji gali atrodyti dar tolima.
Realizmo stoka neserga ir Seimas – kas gi dėl išankstinių rinkimų eis į gatvę, į šalčius ir lijundrą?
Skelbiami, bet niekam nežinomi krizės įveikimo paketai yra veiklos imitacija. A.Kubiliaus pozicija – vis tiek kaip nors bus – yra žinoma dar nuo Sąjūdžio laikų. Tos pačios filosofijos laikosi ir opozicija – jei kadencijos laikotarpyje aštuonis kartus paskelbei, kad esi pasiruošęs prisiimti atsakomybę ir suformuoti naują vyriausybę, prieš rinkėjus jau esi pasiteisinęs.
Sunku pasakyti, kiek ir kaip Lietuvos teritorijoje veikia parlamentinės politinės struktūros. Turint galvoje, kad dar nuo Sąjūdžio laikų politikams padedančių savanorių ratas tolydžio mažėja, galima teigti, jog politinis gyvenimas koncentruojasi Vilniuje. Tiksliau tariant, politinių partijų tarybų susirinkimuose. Iš dvidešimties metų patirties galiu pasakyti, jog viską sprendžia keli žmonės.
Dabar tai yra TS –LKD politinė taryba. Tai nėra valdžios užgrobimas, nes abi partijos valdančios ir priimančios esminius sprendimus. Ypač užsienio reikalų politikoje. V.Ušacko atleidimas nėra prezidentės užgaida. Šiuo sprendimu užsienio politika sugrąžinta į valdančią partiją, tiksliau į jos politinę tarybą.Intermedija su Rusijos ir Baltarusijos vadovų pakvietimais į atkurtos nepriklausomybės jubiliejų tik pagreitino įvykius.
Akivaizdu,jog prezudentės sprendimai buvo skuboti, ir dar nežinia kuo pasibaigs, kai svečiuotis Maskvoje gegužės 9-ąją užsimanys ir Lenkija. Lietuvos blaškymasis gali tapti pašaipos objektu.
Neaiškūs ir TS-LKD tradiciškai nenaudingi santykiai su JAV. Pagal dabartines susiklosčiusias aplinkybes prezidentės vizitas į Maskvą negali vykti anksčiau nei į Vašingtoną. Tačiau pastarasis negali paskui save vilkti tariamų CŽV slaptų įstaigų Lietuvoje šleifo.
Žinoma, galima dar griežčiau apkaltinti VSD ir net paskelbti, kad apie Lietuvos pareigūnų ketinimus nežinojo ir JAV, bet tai jau ribosis su politiniu susidorojimu bei žmogaus teisių pažeidimais. Seimo komisijos tyrimas netapo ir netaps pavyzdžiu kitų valstybių parlamentams, nes kova su tarptautiniu terorizmu nėra pasibaigusi, ir ji neįmanoma be JAV pagalbos. Nekelia abejonių, jog ir ši Lietuvos iniciatyva skubota ir neaptarta aukštu politiniu lygiu.
Dar keistesnė situacija su pretenzijomis Maskvai dėl žalos atlyginimo. Socialdemokratai gali atsikvėpti – laimėjus rinkimus tai nebebus rykštė santykiuose su Maskva. Kai buvęs užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas užsiminė apie atsargesnį ir racionalesnį požiūrį į šią problemą, Seime jis buvo egzaminuojamas ir gėdijamas dvi valandas.
Dabar visiems pranešta, kad mes patys nepadarėme namų darbų. Dvigubų standartų taikymas akivaizdus. Bet svarbiausia – pats įstatymas tapo beverčiu ir reikalingu tik politinių akcijų metu.
Skuboje ir kuriozuose paskendusią užsienio politiką valdančios koalicijos pagaliau nuspręsta paimti į savo rankas. Tai teisinga,nes be politinio svorio šios srities negalima palikti. Prezidentė kol kas tokio svorio neturi.
Opozicija skelbia, kad koalicija byra. Statistiškai gal ir taip, bet politiškai valdantieji jau bando atsigauti. Opozicija stipresnė ekonomikoje, bet jos pasiūlymai dar padriki ir nežinia, ar dėl tradicinių politinių nesutarimų bei asmeniškumų sugebėtų naujoje vyriausybėje kontruktyviai darbuotis. Nekonstruktyvus ir Seimas, bet ar vidiniai figūrų perstumdymai padarytų jį geresniu?
Reikia ruoštis naujiems Seimo rinkimams, bet galintys šį Seimą pakeisti verslo, mokslo ir meno atstovai dar tyli.