Sartų Gordijo mazgas

Dėl šiemet nusidriekusių ilgų automobilių eilių nepatenkintų žiūrovų sukeltas triukšmas yra tik menka „viršūnėlė“, palyginti su tomis „šaknelėmis“, kurias dabar „kremta“ dalis žirgų savininkų ir važnyčiotojų. Lietuvos ristūnų sporto asociacija jau kreipėsi į Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų) ir lenktynių Apeliacinę komisiją apsvarstyti šio renginio vyriausiojo teisėjo Romaldo Pikausko priimtus sprendimus, o žirgo „Quadarifa“ savininkas Darius Apanavičius reikalauja anuliuoti Didžiojo žiemos prizo važiavimo rezultatus.

Darių Apanavičių papiktino, kad žirgų lenktynėse „Sartai 2010“ dėl organizatorių aplaidumo jo žirgas negalėjo atvykti į hipodromą ir kovoti dėl pagrindinio prizo. Pasak žirgo savininko, pagal Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų), lenktynių organizavimo ir pravedimo taisykles ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko įsakymą Nr. 1A-8, respublikinėse varžybose – bandymuose (konkursuose) ir lenktynėse dėl prizo turi dalyvauti ne mažiau kaip penki ristūnai.

Važiavime teisę kovoti dėl Didžiojo žiemos prizo šiemet iškovojo aštuoni dalyviai, o rungėsi tik keturi, mat trims žirgams kelią iš arklidžių buvo užstojęs pusnyje įstrigęs autobusas, o vienas važnyčiotojas dalyvauti važiavime atsisakė.

„Paskutiniesiems žirgų lenktynių „Sartai 2010“ važiavimams startai buvo duoti vėliau, nei nurodyta programoje, o „Didžiojo žiemos prizo“ važiavimo startas buvo duotas programoje nurodytu laiku, todėl žirgas nespėjo laiku atvykti į hipodromą“, - piktinasi

D.Apanavičius lenktynių vyriausiojo teisėjo R.Pikausko ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Arklininkystės skyriaus vedėjo Juozo Barisevičiaus poelgiu.

Kitąmet boikotuos?

Žiūrint iš žemės ūkio pozicijų, žirgininkystė Lietuvoje toli gražu nėra tokia populiari, kaip, tarkime, kiaulininkystė ar pieno gamyba. Bet tiek kiaulių augintojai, tiek pienininkai turi vieningas savivaldos organizacijas, aktyviai ginančias savo interesus. Tuo tarpu žirgininkai yra susiskaidę į dvi organizacijas – Lietuvos ristūnų sporto asociaciją (LRSA) ir Respublikinę lenktyninių žirgų lygą (RLŽL), nors abiejų jų „skėtis“ bendras – Lietuvos ristūnų sporto sąjunga, kurios tikslas – atstovauti Lietuvai Europos ristūnų sporto sąjungoje (UET). Tiek asociacija, tiek lyga yra Sartų lenktynių organizatorės bei dalyvės.

Tačiau Lietuvos ristūnų sporto asociacijos tarybos pirmininkas Arūnas Cicėnas teigia neatsisakantis minčių Sartų lenktynes ateityje netgi boikotuoti.

„Kita vertus, nesinori nei žiūrovams griauti šventės, nei iš asociacijos narių atimti galimybės pademonstruoti savo žirgus. Juk kiekvienos varžybos kelia ir žirgų savininkų, ir vadeliotojų, ir pačių žirgų meistriškumą“, - kalba Utenos hipodromą renovuojantis ir ten modernias arklides pastatęs žirgininkas.

A.Cicėno teigimu, žirgininkystė yra ne tik sportas, bet ir verslas, todėl tai, kas ir kaip laimi piniginius prizus, yra svarbu. Tai sena tiesa, su kuria niekas jau ir nebando ginčytis. Pasak pašnekovo, 5 tūkst. Lt – tai tik vieno bėgimo prizas.

Tokia suma įprastinę varžybų dieną prilygsta visam priziniam fondui. Antai, RLŽL per metus organizuoja 12 ristūnų bandymų - varžybų. Vadinasi, Sartuose per dieną galima uždirbti tiek, kiek per visus likusius metus.

„Varžybos yra ta vieta, kur žirgas bėgdamas uždirba pinigus, nes savininkas visus metus į jo išlaikymą investuoja lėšas. Tai normalu, nes iš žirgo negauni nei už pieną, nei už mėsą. Todėl, manau, visiems žirgams turi būti sudaromos vienodos sąlygos pasirodyti. Tuo tarpu dabartinė situacija visiškai neskatina žirgininkystės sporto.

Dėl teisės kovoti už Didįjį prizą turi būti rungtyniaujama visus metus, o geriausi žirgai turi bėgti ne 1600 m, bet 3200 m. Tada ir žiūrovams tikrai būtų į ką pažiūrėti. Žirgų lenktynės ant Sartų ežero – šimtametes tradicijas turintis renginys, į kurį, nors ir ne ant ežero, o hipodrome, visada susirenka labai daug žmonių.

Tiesa, šiemet buvo teigiama, kad buvo suplaukusi net 40-50 tūkst. minia. Tuo drįsčiau abejoti, nes toks žiūrovų skaičius prilygtų Europoje didžiausioms, Prancūzijoje, Venseno hipodrome, vykstančioms žirgų lenktynėms. Tačiau svarbu ne skaičiai, o tai, kad iš tiesų galime pasidžiaugti žiūrovų bei Žemės ūkio ministerijos dėmesiu ir Sartų lenktynių organizacinio komiteto solidumu“, - pripažįsta pašnekovas, teigiantis, kad jam nė vienoje kitoje šalyje neteko matyti, kad lenktynes atidarytų pats žemės ūkio ministras. O tai, be abejo, renginiui suteikia solidumo.

Kita vertus, pagrindinė Sartų žirgų lenktynių organizatorė bei rėmėja ir yra Žemės ūkio ministerija. Ji suformuoja organizacinį komitetą, sudaro teisėjų kolegiją ir prisiima visą atsakomybę už renginio sėkmę.

Pasak A.Cicėno, Sartų lenktynių garbingomis lenktynėmis šiemet nepavadinsi - jos labiau priminė tik šou. „Reitinguojant žirgus, į kokią grupę jie turi pakliūti ir kokiame važiavime dalyvauti, vyksta nesuprantami dalykai. Viskas daroma taip, kad į reitingus, kuriuose turėtų bėgti silpnesni B ar C grupių žirgai, pakliūva ristūnai, iki tol užėmę aukštesnes reitingų vietas. Suprantama, jie ir tampa nugalėtojais. O taip yra paminamas svarbiausias garbingos sportinės kovos principas“, - neabejoja pašnekovas.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo patvirtintos europinius reikalavimus atitinkančios Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų) bei lenktynių organizavimo ir vedimo taisyklės. Remiantis jomis žirgai turi būti reitinguojami atsižvelgiant į jų trijų paskutinių bėgimų laiką ir žirgo individualų rekordinį laiką ir išvedant vidurkį.

Tačiau prieš sudarant reitingus, A.Cicėno teigimu, vyksta „stebuklai“ – ankstesnių varžybų metu žirgai kažkodėl ima bėgti šuoliais (ristūnų varžybose tai draudžiama) arba priešingai – ima bėgti labai lėtai. „Žodžiu, viskas daroma taip, kad žirgas patektų į žemesnę reitingo vietą, o Sartuose tame reitinge pademonstruotų gerą laiką ir išloštų prizą“, - piktinasi Lietuvos ristūnų sporto asociacijos tarybos pirmininkas.

Pasak jo, dar vienas didelis taisyklių pažeidimas – leisti tam pačiam žirgui dalyvauti dviejuose važiavimuose, nes taisyklėse numatyta, kad žirgas gali kovoti tik dėl vieno prizo, t. y. A grupės, B grupės ar C grupės laimėtojas negali kovoti dėl Didžiojo prizo.

„Lietuvoje šito, deja, dar nėra, bet pasaulyje pretendentai į Grand Prix (Didįjį prizą) visus metus kovoja kvalifikacinėse varžybose. Jokiu būdu tai nėra A grupės, B grupės ar C grupės laimėtojai. Pagal taisykles Lietuvoje dėl Didžiojo prizo gali kovoti 12 žirgų, o pretendentų galėtų būti apie 120. Tačiau pažeidžiant sveiką logiką tas pats žirgas, laimėjęs A, B ar C grupių bėgimą ir pelnęs piniginį prizą, dar gauna ir Didįjį“, - stebisi A.Cicėnas.

Geriems ristūnams per maža erdvės

Lietuvos ristūnų sporto asociacijos tarybos pirmininką stebina ir Sartų lenktynių trasos ilgis - 1600 m. „Tai nėra Europai būdingas atstumas. Jis kažkodėl dar likęs nuo sovietinių laikų. Tokį atstumą užsienyje bėga dvimečiai kumeliukai, o suaugę žirgai turėtų bėgti 2600 – 3200 m. Mūsų asociacijos žirgai, rengiami normalioms distancijoms, nubėgę 1600 m, dar tik įšyla. 1600 m neva tradicinis atstumas. Jis gal ir tiko prieš 104 metus. Šiandien sportiniai žirgai į starto liniją ateina ne nuo arklo. Todėl ir bėgti jie turi tiek, kiek numatyta taisyklėse“, - kalba A.Cicėnas.

Pasak pašnekovo, kai prieš penkerius metus susikūrė Lietuvos ristūnų sporto asociacija, nebuvo galima reikalauti, kad varžybos vyktų vienaip ar kitaip. Todėl asociacijos iniciatyva buvo sukurtos bei patvirtintos Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų), lenktynių organizavimo ir pravedimo taisyklės. „Rėmėmės Prancūzijos žirgų lenktynių kodeksu, kuriam jau 300 metų. Teko dvejus metus kovoti, kad taisyklės būtų patvirtintos. Tačiau jei jas jau turime, kodėl nesilaikome?“ - retoriškai klausia žirgų augintojas.

Į klausimą, kodėl į Dusetas atvyksta tiek mažai užsieniečių, A.Cicėnas pateikia vienareikšmį atsakymą – užsieniečiai nesuprastų, kaip pas mus kovojama dėl Didžiojo prizo, kodėl tokia trumpa bėgimo distancija, o ir prizų fondas jų netenkintų.

„O kur dar pribloškianti situacija, kai teisėjai davė startą nelaukdami atvykstančių trijų žirgų, kuriems kelią buvo užtvėręs arklidžių duris užblokavęs autobusas? Pagal taisykles važiavime dėl Didžiojo prizo turi rungtyniauti ne mažiau kaip 5 žirgai. O jų bėgo tik keturi. Prieš keletą savaičių teko stebėti Amerikos taurės varžybas, vykusias Paryžiuje. Tai prestižinis renginys, į kurį suvažiuoja žirgininkai iš viso pasaulio, susirenka 80 tūkst. žiūrovų. Tačiau vienam žirgui netikėtai pametus pasagą visa ši minia kantriai laukė, kol jis bus pakaustytas. Ir tik tada buvo duotas startas“, - pasakoja LRSA tarybos pirmininkas.

Pasak jo, labiausiai stebina, kad varžybų vyriausiasis teisėjas visiškai nepaisė taisyklių ir priiminėjo sprendimus, kurie prieštarauja bet kokiai sveikai logikai.

„Ar matėte varžybas, kuriose nebūtų starto teisėjo, mostelinčio vėliavėle? Dusetų hipodrome šiemet jo nebuvo. Pagal kokius tad kriterijus galėjo būti fiksuojamas laikas, sėdint bokštelyje? O ir žiūrovams kaip suprasti, kad startas jau duotas?“ – stebisi A.Cicėnas.

Nebuvo varžybų metu užtikrintas ir žiūrovų saugumas, nesaugiai parinkta apdovanojimų vieta - ji buvo ten, kur kiti važnyčiotojai apšildinėjo žirgus.

Į klausimą, ką organizuojant Sartų lenktynes reikėtų daryti kitaip, pašnekovas teigia, kad Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie ŽŪM turi užtikrinti, kad varžybos vyktų pagal 2009 m. priimtas taisykles.

Ne visiems varžybos nepatiko

Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius Stanislovas Kėrys su A. Cicėno nuomone nėra linkęs sutikti. Lygos direktoriaus ir patyrusio vaideliotojo manymu, taisyklių Sartų lenktynėse buvo laikomasi. Tik bėda tai, kad kiekvienas jas traktuoja savaip.

„Esu ne tik lygos direktorius, bet ir vadeliotojas. Nesiimčiau aiškinti, kaip, tarkime, pilotuoti lėktuvą. Tuo tarpu apie žirgininkystę šiandien labai drąsiai kalba tie, kas apie žirgus menkai išmano. Žmonės imasi verslo ir jau galvoja, kad viską žino. „Prieš varžybas viską drauge buvome aptarę su Lietuvos ristūnų sporto asociacija ir priėmę bendrą programą. Ji daugiau varžybų organizuoja vasarą, mes – žiemą. Todėl mūsų indėlis buvo didesnis, tačiau nemanome, kad kas nors vyko ne pagal taisykles. Tas pats žirgas negalėtų startuoti du kartus, jei varžybos vyktų ne vieną dieną arba jei trasos ilgis būtų didesnis nei 1600 m.

Į finalinį važiavimą pateko iš anksto mūsų aptartas ristūnų skaičius. Tai - A grupėje ir C grupėje užėmę dvi aukščiausias vietas žirgai ir dar keturi suaugę žirgai, pademonstravę geriausią tos dienos laiką“, - teigia S.Kėrys.

RLŽL direktorius sutinka, kad techninių kliūčių, dėl kurių ristūnai negalėtų laiku stoti į startą varžybų metu, neturėtų būti. „Dešimt minučių iki finalinio starto pats sėkmingai išvažiavau iš tų pačių arklidžių. Tiesa, aplink transporto buvo labai daug, tačiau policininkai, pamatę žirgus, eismą sustabdė. Tad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, ar autobusas iš tiesų buvo užstojęs duris“, - pasakoja S. Kėrys. Tačiau, pasak jo, vėluojančiųjų buvo laukiama ir finalinis startas duotas 3 min. vėliau nei numatyta programoje.

Apeliacinė komisija - už taisykles

Ateinantį trečiadienį Vilniuje įvyks Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų) ir lenktynių antrasis Apeliacinės komisijos posėdis, kurio metu „Gordijo mazgas“, t.y. nesutarimas tarp Lietuvos ristūnų sporto asociacijos, žirgininkų ir Sartų lenktynių teisėjų bei organizatorių, turėtų būti perkirstas.

Šios komisijos nario, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko Arūno Jurgaičio teigimu, vienas komisijos sprendimo punktas aiškus jau šiandien - Ristūnų varžybų – bandymų (konkursų) ir lenktynių taisyklių ateityje privalu laikytis be išlygų. „Tačiau negaliu teigti, kad jų buvo visiškai nepaisoma ir šiemet“, - kalba A.Jurgaitis. Pasak jo, taisyklėse numatyti keli galimi trasos ilgiai. O kokį pasirinkti, yra ristūnų augintojų ir vadeliotojų susitarimo reikalas.

„Nemanau, kad turėtume skausmingai išgyventi dėl to, kad į Sartų lenktynes neatvyksta prancūzai ar vokiečiai. Šio renginio tikslas nėra pasikeisti patirtimi su užsieniečiais. Jei renginys būtų neįdomus, vargu, ar jis sutrauktų tokias minias žiūrovų“, - neabejoja A. Jurgaitis.

Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko nuomone, šiais metais Sartų lenktynių teisėjų kolegija tikrai nepadarė visko, ką galėjo padaryti. „Formaliai viskas vyko pagal taisykles, pažeidimai lyg ir menki. Tačiau dėl paskutiniojo, Didžiojo žiemos prizo važiavimo, ministerija tikrai turi priekaištų teisėjų kolegijai, nes iki galo nebuvo išsiaiškintos priežastys, kodėl trys žirgai laiku nestojo į startą.

Dabar interpretacijų yra įvairių – vieni teigia, kad sąlygos jiems buvo sudarytos, kiti, kad ne. Praėjus laikui sunku būtų atsekti veiksmų eigą, bet atsakingų ministerijos įstaigų darbuotojai ne viską padarė, kad incidento būtų išvengta, ir jie bus nubausti“, - teigė ŽŪM viceministras. Tačiau, A.Macijausko nuomone, vargu ar įmanoma apskritai anuliuoti varžybų rezultatus, nes startas buvo duotas, vėluojančiųjų keletą minučių buvo laukiama.

„Tarkime, filmuotoje medžiagoje sykį buvo aiškiai užfiksuota, kad legendinis futbolininkas Maradona lemiamą įvartį įmušė ranka. Tačiau nugalėtojų taurė iš Argentinos rinktinės nebuvo atimta, nes teisėjai į klaidą laiku nesureagavo. Žodžiu, iš klaidų turime mokytis galvodami ne apie praeitį, o apie ateitį“, - „ŪP“ sakė A.Macijauskas.