Pagaliau mūsų valdžia praregėjo, kad egzistuoja toks dalykas kaip sparčiai auganti šešėlinė ekonomika ir kad tai yra problema, kurią reikia kaip nors ir kuo greičiau spręsti.
Valstybinėje mokesčių inspekcijoje apie šį skaudulį bylojo pats premjeras, o jam antrinusi finansų prievaizdė I.Šimonytė pareiškė, kad „kažkur yra“ net apie pusę milijardo litų vien nuslėpto PVM!
Bet čia visas džiaugsmas dėl nušvitimo aukštybėse ir baigiasi.
Premjeras, kaip ir dera senam intelektualui, teisingai pažymėjo, kad pagrindinės „šešėlio“ priežastys – psichologinės, o jos kur kas platesnės už grynai ekonomines.
Svarbiausia yra tai, kad vis daugiau žmonių įsitikina, jog valstybė – ne tik svetimkūnis, bet ir priešas, kurio reikia saugotis, o geriausia – apsukti. Vadinasi, į neformalaus ir pirmykščio būvio šešėlį besitraukianti visuomenė ir valstybė vis sparčiau suka skirtingais keliais.
Be to, pasak premjero, kvaili piliečiai iki šiol nesuvokia ir užsispyrę atsisako suvokti elementarų ryšį tarp tų pinigų, kuriuos jie turi mokėti į biudžetą, ir tų, kuriuos jiems išmoka valstybė.
Tai ką? Ogi nieko. Po šių iš esmės teisingų diagnozių premjeras ir visa valdžia staiga deda tašką.
Tiksliau, iš olimpietiškų telkiančiosios lyderystės aukštybių premjero lūpomis paskelbta, kad „reikia keisti piliečių požiūrį į mokesčius, kaip į totalų blogį“.
Kaip šis požiūris bus keičiamas? Gal valdžia pripažins savo ūkinės politikos klaidas? Gal – tai dar svarbiau – ne tik valdantieji atvirai pripažins, kad partijos, valstybės institucijos, visas politinis gyvenimas priėjo galutinę degradacijos ir sąstingio ribą, kad metas keistis partijoms ir iš tiesų įtraukti visuomenę į valstybės valdymą?
Ką jūs! Šis eilinis darbotvarkės klausimas bus sprendžiamas daug paprasčiau – kaip pasiūlė specialiai tam reikalui sukurta vyriausybinė komisija.
Tų sprendimo priemonių daug, bet jų esmė paprasta – valstybė dar skaudžiau vanos baudžiamuoju vėzdu tuos, kuriuos jai pavyks nutverti per parodomąsias masines žiaurias akcijas.
Ko stebėtis, ne pirmą kartą regime, kaip pro švytinčią modernių vakarietiškų vadybininkų mantiją prasišviečia pilkšvos sovietinių partorgų milinės.
Šešėlis auga po to, kai ant visuomenės galvų pažėrėme dar daugiau suveltų ir primityviai buhalteriškų įstatymų? Kalta tik bloga ir kvaila visuomenė, kuriai reikia dar skaudžiau duoti per galvą!
Kodėl ji nevykdo mūsų patvirtinto plano?! Matote, kokie ištvirkę ir sugedę žmonės, kaip nenori nusimesti patogių praeities gniaužtų, iš kurių juos jau dvidešimt metų plėšiame tiktai mes – novatoriai-konservatoriai!
Tačiau yra ir kita priežastis, dėl kurios įkandin valdžios besidriekiantis šešėlis bus vaikomas tik mokesčių inspektorių ar kitų pareigūnų vėzdais, taip jį tik dar labiau ilginant.
Plačiosios masės tyčia ir visiškai sąmoningai gali būti vejamos gilyn į tą tamsiąją zoną, kurioje teisingumą vykdo D.Kedys, mokesčius surenka H.Daktaras ir kurioje iš oficialiųjų asmenų „saviške“ dar pripažįstama tik D.Grybauskaitė.
Mat nuo valstybės, politikos ir viešosios erdvės atsiribojusi didžioji dalis žmonių naudingi ne tik dabar valdantiems dešiniesiems, kuriuos ant pečių tvirtai laiko niekada nesubyrėsiantis fanatiškiausių jų rinkėjų branduolys.
Dauguma kitų pagrindinių politinių jėgų taip pat rymo ant jau seniai išsikristalizavusių ir nusistovėjusių palaikymo grupelių rankų: „Bus rinkimai, o tada žiūrėsim“. Todėl visiems ir taip gerai.
Tik įsivaizduokime, kokį pavojų vadinamajam elitui staiga sukeltų į jo vietą pajudėjusi, civilizuotai ir aiškiai politinei veiklai susiorganizavusi visuomenė.
Taigi kol nevėlu, geriau ją apšaukti beviltiškai nebrandžia ir – vėzdu per galvą.