Anot jo, sunku būtų įsivaizduoti „vaivorykštės“ koalicijos su
socialdemokratais ir konservatoriais galimybę. Tokia koalicija esą
teoriškai galėtų egzistuoti - ji esą būtų blogesnė už esamą
valdančiąją koaliciją, bet geresnė už tą, kurią mėgintų
sudaryti dabartinės opozicijos partijos.
E.Masiulis interviu „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad LS
pastaruoju metu neišgyvena partijos tapatumo krizės, ir, nors kai
kurie koalicijos sprendimai liberalams nepriimtini, dėl to iš
koalicijos trauktis neketina.
„Tikrai neišgyvename partijos tapatumo krizės. Kai kurie
koalicijos sprendimai, antai mokesčių didinimas, mums buvo
nepriimtini. Tačiau sutarėme, kad tai vis dėlto nėra pagrindas
trauktis iš koalicijos“, - sakė susisiekimo ministras.
„Kalbamės koalicijos viduje, užuot bėgę į žiniasklaidą ir
trimitavę, kad mūsų požiūriai skiriasi. Kartais pavyksta
įtikinti partnerius - kad ir dėl dyzelino akcizo sumažinimo. (...)
Kitaip tariant, siūlome konservatoriams kitus, nei dabar pasirinkti,
ekonomikos gaivinimo būdus. Šiuo atžvilgiu kyla daug ideologinių
ginčų. Kartais, nesutampant pozicijoms, Vyriausybės nariai mūsų
siūlymu balsuoja. Pavyzdžiui, mums buvo visiškai nepriimtini kai
kurie sprendimai, reglamentuojantys prekybos centrų veiklą“, -
teigė jis.
Liberalų sąjūdžio lyderio teigimu, LS ideologinės nuostatos
skiriasi nuo koalicijos partnerių konservatorių ir ir dėl alkoholio
reklamos, ir dėl lytinio švietimo, ir kitais klausimais.
E.Masiulis pripažino, kad mažumos vyriausybė - normalus
reiškinys, tačiau sakė esantis koalicijos plėtros entuziastas.
„Mažumos Vyriausybė - normalus reiškinys. Tačiau kai reikia
priiminėti ryžtingus sprendimus, kurių tikslas - svarbių
visuomenės gyvenimo sričių pertvarkymas, buvimas mažumoje
apsunkintų koalicijos darbą. Esama rizikos tapti ne kažin ką
tesprendžiančia Vyriausybe, neturinčia pakankamos atramos
parlamente. Todėl esu koalicijos plėtros entuziastas“, - tikino
liberalas.
Jis negalėjo atsakyti, kas gali būti naujieji koalicijos
partneriai. „Sunku kalbėti apie vientisą politinę jėgą, kuri
galėtų prisidėti prie valdančiosios koalicijos. Matyt, artimiausiu
metu bus laukiama tam tikrų asmeninių apsisprendimų. Tikėtina, kad
bus tariamasi su paskirais kolegomis Seime ir šitaip stiprinamos
Vyriausybės pajėgos“, - sakė E.Masiulis.
Anot jo, parlamente yra „laikinų politinių darinių, kurie gali
evoliucionuoti ir virsti kitokiais dariniais“.
Ministro nuomone, būtų sunku įsivaizduoti „vaivorykštės“
koaliciją su socialdemokratais, tačiau ji teoriškai esą galėtų
egzistuoti.
„Dėl ideologinių bei kitų skirtumų šiandien būtų sunku
įsivaizduoti tokį darinį. Kai anos kadencijos Seime Tėvynės
sąjunga bendradarbiavo su socialdemokratais (LSDP), pastariesiems
vadovavo Gediminas Kirkilas, kuris neatstovavo europinės
socialdemokratijos idėjoms. Dabar LSDP vadovybė yra pasikeitusi, ir
jei minėta koalicija su socdemais būtų formuojama idėjiniu
pagrindu, susitarti būtų sunku. Tačiau rezultatyvumo atžvilgiu
tokia koalicija turi šansų ir teoriškai gali egzistuoti. Viskas
priklausys nuo ateities politinių procesų“, - sakė jis.
Anot E.Masiulio, tokia koalicija būtų blogesnė nei ta, kuri yra
dabar, bet geresnė už tą, kurią mėgintų sudaryti dabartinė
parlamentinė opozicija.
Tačiau LS vadovas paneigė, kad egzistuoja tikimybė, jos šios
kadencijos metu LS prisidėtų prie dabartinės opozicijos ir
dalyvautų kuriant naują valdančiąją koaliciją be konservatorių.
„Tokių prielaidų mes net nesvarstome. Vienas mūsų dalyvavimo
dabartinėje koalicijoje bruožų - nuoseklumas ir patikimumas“, -
tikino jis.
E.Masiulis taip pat sakė, kad liberalams nepriimtina, jog
„personalijų problemas“, pavyzdžiui, LRT generalinio direktoriaus
problemą, mėginama spręsti keičiant įstatymus
„Panašių atveju būta ir santykiuose su Generalinės
prokuratūros vadovais. Tai nėra brandžios teisinės valstybės
bruožas. Yra daug paprastesnis būdas išspręsti esamą problemą:
dabartinis LRT administracijos vadovas A.Siaurusevičius turėtų pats
pasitraukti iš užimamo posto. Taip jis išvaduotų LRT iš politikų
kišimosi į nepriklausomos žiniasklaidos reikalus“, - sakė jis.
Be nuolatinių vadovų likusioms institucijoms - Valstybės
saugumo departamentui (VSD) ir Generalinei prokuratūrai, anot
E.Masiulio, turėtų vadovauti su sistema tiesiogiai nesusiję
žmonės. Nes sistemos atstovams esą gali daryti įtaką minėtose
institucijose susiformavusios grupės.
„Akivaizdu, kad reikia kuo greičiau paskirti nuolatinius vadovus.
Manau, artimiausiu metu - pavasarį - tai bus padaryta. O tai, kad
vienu metu susidarė toks nemenkas vakansijų skaičius, gali būti
sistemos apsivalymo požymis. (...) Nelengva rasti kompetentingų ir
sąžiningų žmonių, kurie dabar norėtų prisiimti minėtų
struktūrų vadovams tenkančią naštą“, - teigė jis.
„Vienas pagrindinių kriterijų, skiriant naujus vadovus, būtų
tas, kad reikėtų ieškoti žmonių, kurie nėra tiesiogiai susiję
sus sistema. Manau, dabartiniams laikiniesiems vadovams būtų sunkiau
įgyvendinti prezidentės ir Seimo formuluojamus tikslus bei
sumanymus. Kita vertus, negaliu kategoriškai tvirtinti, kad mes esame
prieš laikinųjų vadovų skyrimą nuolatiniais vadovais“, - teigė
E.Masiulis.