Vis dėlto po Baltarusijoje atliktos apklausos dar anksti kalbėti apie galimybę už akių Lietuvoje teisti
įtariamąjį Sausio 13-osios byloje V.Uschopčiką, pirmadienį sakė atsakingas Lietuvos prokuroras.
Lietuvos Generalinė prokuratūra teigia, kad gauti duomenys „sudaro teisines prielaidas keisti nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų taisykles“ - tokiu atveju negaliotų kitiems nusikaltimams taikomas 20 metų senaties terminas, kuris sueitų kitąmet.
„Tokie klausimai gali turėti atsakymą tik tyrimo byloje
pabaigoje“, - atsakydamas į BNS klausimą apie galimą teismą už
akių pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros Tarptautinių
ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras
Rolandas Tilindis.
Pasak prokuroro, atlikti procesiniai veiksmai yra „vieni iš
daugelio procesinių veiksmų, be kurių tolesnis tyrimas nėra
galimas“.
„Šią minutę pasakyti, koks bus tas galutinis sprendimas, būtų
labai nedėkinga, nes prokuroras yra saistomas daugybės tarptautinių
ir Lietuvos teisės aktų, kurie įpareigoja gerbti tiek nekaltumo
prezumpciją, tiek ikiteisminio tyrimo paslaptį, tiek atsižvelgti į
kitas aplinkybes“, - sakė R.Tilindis.
Pirmadienį Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė buvusi
informuota, kad Baltarusijos prokurorai apklausė V.Uschopčiką,
kuris , anot Lietuvos teisėsaugos, būdamas Vilniaus karinio
garnizono vadu 1991 metų sausio 13-ąją davė įsakymą šaudyti į
beginklius žmones. Išduoti V.Uschopčiką Baltarusija atsisako.
Prokuroras R.Tilindis tiesiogiai nepatvirtino, kad prokurorai
nusprendė keisti nusikaltimo kvalifikavimą iš nužudymo į
nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, tačiau teigė, kad
„gauti duomenys sudaro prielaidas keisti nusikalstamų veikų
kvalifikavimą su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis
pasekmėmis“.
Prokuroras tikslios V.Uschopčiko apklausos datos ir to, kas joje
dalyvavo, sakė negalįs komentuoti.
Generalinė prokuratūra savo pranešime teigia, kad V.Uschopčiko
apklausa po Mykolo Burokevičiaus ir Juozo Jermalavičiaus
ekstradicijos yra „vienas svarbiausių atvejų, kuomet teisinis
bendradarbiavimas žada svarių teigiamų poslinkių Sausio 13-osios
byloje“.
Baltarusijos generalinė prokuratūra sausio pradžioje atsiuntė
atsisakymą Lietuvos generalinei prokuratūrai išduoti įtariamuosius
- generolą V.Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę.
Baltarusijos prokurorai pareiškė, kad įtariamųjų
V.Uschopčiko ir S.Juonienės veiklą ji vertina „pagal tuo metu
egzistavusios valstybės - SSRS - įstatymus - kaip siekį apsaugoti
šios valstybės (SSRS) konstitucinę santvarką ir teritorinį
vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos“.
Baltarusijos teisėsaugininkai taip pat nurodė, kad išduoti
įtariamuosius atsisako remdamiesi dvišale teisinės pagalbos
sutartimi.
Sausio 13 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija dėl
tokio atsakymo Baltarusijai įteikė notą. Neoficialiomis žiniomis,
tokį tuometinio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko
sprendimą prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino kritiškai.
Šalies vadovė viešai sakė ketinanti tęsti politinį dialogą su
Minsku dėl bendradarbiavimo šioje byloje.
Anot R.Tilindžio, naujų duomenų dėl įtariamosios S.Juonienės
nėra.
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus
Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių
žmonių.