Kone prieš dešimtmetį studijuodamas vienoje prestižinėje Europos tarptautinėje verslo mokykloje M.Zalatorius mokėsi iš itin sunkių pavyzdžių — iš bendrovių, kurios bankrutavo arba beveik pasiekė bankroto ribą, iš tokių, kurios ėmė trypčioti vietoje, tokių, kurios buvo priverstos pertvarkyti struktūrą.
1. „Mes buvome rengiami sunkioms situacijoms ir galbūt dėl to dabartinė ekonominė padėtis pasaulyje man nekelia didelės baimės“, — tvirtino 37-erių M.Zalatorius, Švedijos prekybos taryboje, kurios savininkai yra Švedijos vyriausybė bei šios šalies bendrovės, dirbantis 15 metų.
Iš dalies valstybinį statusą turinti Švedijos prekybos taryba valdoma kaip privati bendrovė, o 54 šalyse įkurtos jos atstovybės yra ekonominės Švedijos investuotojų patarėjos.
„Per 15 metų konsultaciniame versle 2009-ieji, kai vyko didieji ekonominiai lūžiai, man buvo įdomiausi, nors ir sunkiausi fiziškai ir emociškai. Šie metai tokie pat įdomūs, bet dar sunkesni nei praėję“, — tvirtino M.Zalatorius, ne tik vadovaujantis Švedijos prekybos tarybos biurams Vilniuje, Rygoje ir Taline, bet ir priklausantis šios organizacijos Centrinės Rytų Europos valdybai.
Jis įsitikinęs, kad šis sunkmetis ne tik privers susiveržti diržus, bet ir suteiks ne vieną naudingą gyvenimišką pamoką.
Pokalbis su M.Zalatoriumi — apie tai, kaip per šią krizę atsilaikyti ir kokių žingsnių turėtų imtis ne tik verslininkai, bet ir paprasti žmonės.
2. „Būk pasirengęs. Buriuoju, todėl krizę visada lyginu su škvalu, kuris užklumpa staigiai, nors ir duoda ženklų apie savo pasirodymą. Jei nemoki perskaityti tų ženklų, škvalas pagauna visas tavo jachtos bures, laivą paguldo. Tada gali sudraskyti burę, ką nors sulaužyti, blogiausiu atveju — nulūš stiebas. Bet žinai, kad škvalas praeis per keliolika minučių, ir vėl bus taip, kaip buvo.
Ši ekonominė situacija nėra škvalas. Tai — stipri audra, kuri truks ilgai. Jei neperskaitei ženklų, kad ji ateina, į ją patekai visomis burėmis ir nesugebi prisitaikyti prie audros, ne tik suplėšysi bures, bet ir pats žūsi.
Bet jei pasiruošei, jei susimažinai burių plotą, pririšai visus daiktus, kurie gali skraidyti ir pramušti jachtoje skylę, pasirūpinai maistu, kad staigiai galėtum numalšinti alkį, visus mobilizavai, tada tu plauki.
Jei iš tiesų audra tave užklupo netikėtai, neperskaitei ženklų, svarbiausia pamoka, kurią turi išmokti, — kad tau dar buvo per anksti plaukti.“
3. „Neprarask sveikos nuovokos. Tokioje situacijoje žmones apima panika, nes jie nebežino, ką daryti, kai viskas labai drastiškai pasikeičia. Bet visada galima atsukti juostą ir pažiūrėti, kas buvo padaryta neteisingai ir kas įstūmė į tokią situaciją.
Sveikos nuovokos praradimas turbūt buvo vienas svarbiausių veiksnių, sukėlusių šią krizę. Kai tau sekasi, kai įmonė klesti, imi daryti labai daug neapgalvotų žingsnių. Pavyzdžiui, ar normalu, kad 3000 litų per mėnesį uždirbantis žmogus butui ar namui pirkti skolinasi milijoną? Tai — sveikos nuovokos praradimas.
Užklupus krizei, išlaikyti sveiką nuovoką — irgi labai svarbu, nors, kai žemė slysta iš po kojų, tai padaryti nelengva.
Pirmuosius ženklus, kad artėja krizė, perskaitėme dar 2007-aisiais. Švedijos prekybos taryba yra žinių organizacija ir pinigus uždirbame iš savo darbuotojų proto. Tačiau perskaičius ženklus, kad artėja sunkmetis, teko priimti sunkius sprendimus — Baltijos šalyse atleidau du trečdalius darbuotojų, o tris veiklos rūšis sujungiau į vieną.
Taip buvo garantuotos mūsų organizacijos gyvybinės funkcijos. Džiaugiuosi, kad žmones atleidome dar tada, kai turėjome užtektinai lėšų, todėl visiems sumokėjome kompensacijas ir, kiek buvo įmanoma, net didesnes, nei reikalauja įstatymas.“
4. „Užsitikrink gyvybines funkcijas. Tiems, kuriuos ši audra užklupo netikėtai, pirmiausia reikėtų pakeisti savo požiūrį ir įpročius. Užmiršti tai, kaip gyvenai anksčiau, užmiršti tai, kaip buvo patogu, užmiršti tai, kad gyvenimas yra savirealizacija, o ne duonos uždirbimas. Pirmas dalykas, kurį turi padaryti, — užtikrinti savo gyvybines funkcijas.
Nesvarbu, kas tai būtų, — organizacija, šeima, tu pats, kaip žmogus. Kitaip sakant, privalai pavalgyti, privalai turėti stogą virš galvos, nesvarbu, kad jis bus šiek tiek prakiuręs, privalai turėti kuo apsisaugoti nuo šalčio, — žmogui tai bus drabužiai, įmonei — tam tikros lėšos ar tam tikrų klientų išlaikymas. Stabilizuokis — apsibrėžk ratą aplink save, kas tau būtina, kad išliktum. Apsibrėžęs ratą užsitikrink jį ir sustok. Nusipurtyk viso nereikalingo balasto.“
5. „Mažink sąnaudas. Kas yra įmonės gyvybinė funkcija? Jos išlikimas. Kiekviena bendrovė teikia tam tikras paslaugas, už kurias klientai yra pasirengę mokėti. Jei rinka labai stipriai sumažėjo, tavo bendrovės gyvybinės funkcijos užtikrinimas — išlaidas sumažinti tiek, kad galėtum padengti savo sąnaudas aptarnaudamas tuos klientus, kurie liko.
Tu negali išlaikyti visų darbuotojų, tu negali išlaikyti visų patalpų, tu negali išlaikyti viso turto, kurį turėjai, pavyzdžiui, sandėlių, nes nėra kam už juos mokėti.
Daugelis Lietuvos bendrovių pernai padarė labai teisingus žingsnius susimažindamos sąnaudas.
Pavyzdžiui, atleisdamos dalį darbuotojų arba mažindamos jiems atlyginimus. Bet šioje situacijoje irgi reikia viską gerai apsvarstyti, nes kiekvienoje įmonėje pinigus uždirba darbuotojai. Ne sandėliai, kuriuos nuomoji, ne automobiliai, kurie vežioja prekes, ne kompiuteriai, kuriais renkami tekstai, bet žmonės.
Jei atleisi visus darbuotojus, nebus kam uždirbti tau pinigų. Todėl reikia labai protingai pasirinkti, kas palaiko tavo įmonės gyvybines funkcijas, o ko tau nereikia. Atleisti darbuotoją arba sumažinti jam algą — labai sunkūs sprendimai. Pats esu juos priėmęs — buvo sunku ir fiziškai ir emociškai. Bet dabar mūsų atstovybės kraujotaka užtikrinta ir iškišę galvą galime žiūrėti, kas bus toliau.“
6. „Atsisakyk to, kas tau nebūtina. Kai kuriose situacijose sąnaudų neįmanoma sumažinti, nes yra ilgalaikiai įsipareigojimai. Ką tokioje situacijoje daryti? Ar visais įmanomais būdais kabintis į gyvenimą tik tam, kad išmokėtum savo paskolą? Aš manau, kad ne.
Jei matai, kad negalėsi sumokėti savo paskolos, deja, savo gyvenamąją vietą ar verslą teks atiduoti tam, kuriam esi skolingas, nes ne tu esi savo buto, namo, verslo savininkas. Savininkas tas, kuris tau paskolino pinigų.
Vienas man dėstęs INSEAD verslo mokyklos profesorius pasakė tris paprastas, bet labai geras finansų taisykles. Pirmoji — balansas visada yra subalansuotas: viena balanso pusė ir kita balanso pusė privalo sueiti; antroji — turtas yra lygus tavo nuosavam kapitalui plius skolintoms lėšoms; trečioji, pagrindinė, — valdo grynieji pinigai.
Mes buvome išmokę tik antrąją taisyklę ir viską darėme ateities sąskaita — imdami paskolas ir tikėdamiesi, kad viskas bus gerai, bet taip nebuvo ir staiga nebežinome, ką daryti.
Nors ši krizė davė ženklų apie savo artėjimą, vis dėlto ji užklupo labai staigiai. Problema ta, kad staigiai atėjusi ji greitai nepraeis. Kaip išlikti? Taip, kaip prieš ketverius ar dešimtį metų.
Sėkmę patyrusio žmogaus atmintis labai trumpa ir visi dažniausiai pamiršta, kaip gyvenome prieš 10 metų. Bet gyvenome tikrai prasčiau nei dabar, nors mums atrodo, kad prasčiau gyvename dabar.
Taip yra dėl to, kad įpratome prie gero gyvenimo. Tačiau kaip tada turėjome duonos, taip ir šiandien jos turėsime. Bet galbūt važinėsime gerokai prastesniu automobiliu, galbūt mažiau uždirbsime ir mažiau išleisime, bet tikrai ištversime.
Kalbant apie bendroves, bus — jau dabar yra — tokių, kurios neišliks, bus savininkų, kurie bėgs nuo situacijos, bet tokia jau ekonominė realybė.“
7. „Brėžk tikslus. Tie tikslai turi būti ypač realistiški. Švedijos prekybos taryboje mane dažnai vadina pesimistu, nes kartais pajuokauju, kad šią krizę sukėlė optimizmas, — visi labai gerai manėme apie rytojų, o rytojus pasirodė ne toks, kokio tikėjomės.
Todėl reikėtų brėžtis itin realistiškus tikslus ir, jei įmanoma, juos nusibrėžti šiek tiek pesimistiškesnius. Juk smagiau nustebti, kad kas nors įvyko geriau negu tikėjaisi, nei priešingai. Geriau pasirengti per stipriai nei per silpnai.
Brėžk tikslą išlikti, paskui — tikslą sustiprėti, tikslą praaugti, tikslą išsiplėsti. Kai visa ekonomika eina kone į dugną, nereikėtų iš karto brėžti tikslo tapti lyderiu. Tikslai turi būti adekvatūs.“
8. „Turėk alternatyvą. Studijuojant paskutinės paskaitos tema buvo „Kodėl sėkmingai dirbantys vadovai kartais nuvažiuoja nuo traukinio bėgių?“ Kaip viena to priežasčių buvo nurodyta jokio kito intereso neturėjimas — tik darbas. Taip yra todėl, kad jei darbe pradeda nesisekti, žlunga visas gyvenimas.
Jei gyvenimą išskaidai į kelis prioritetus, o tavo profesinė veikla yra tik vienas jų, tada turi atsvarą. Daugelis mūsų per pastaruosius 10 metų nematė nieko, išskyrus savo verslą.
Kalbėjausi su vienu Amerikos traumatologinio priimamojo vadovu. Per savo karjerą jis matė labai daug mirštančių žmonių ir dažnai būdavo tas, kuris paskutinis su jais pasikalbėdavo. Prieš mirtį žmonės atsiverdavo ir dažniausiai gailėdavosi to, ką padarė, to, ko nepadarė, kad per mažai laiko skyrė savo šeimai, kad buvo neištikimi, kad negražiai pasielgė su draugu, kad neišpildė savo svajonės. Bet nė vienas nesigailėjo to, kad per mažai prasėdėjo prie savo darbo stalo. Darbas yra ne viskas.
Pavyzdžiui, aš vakarais mielai mokausi meteorologijos, nes buriuodamas privalai ją išmanyti. Mano sūnus Simas ir buriavimas man yra atsvara darbui, nes būdamas su vaiku arba buriuodamas įsikraunu. Mano galva pailsi.
Šis ekonomikos sunkmetis kainuoja daug fizinių ir emocinių jėgų. Kad nepalūžtum, kad nepultum į depresiją, privalai rasti būdą nuo viso to atitrūkti.“
„Mąstyk pozityviai. Dirbu ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Manau, kad visose šiose valstybėse ekonominė situacija yra vienodai bloga, bet estai gyvena geriau. Tai — požiūrio reikalas.
Nėra skirtumo, ar nedarbas 17 proc., ar — 15 proc. Jokio skirtumo, ar ekonomika krinta 13 proc., ar — 18 proc. Tai — vienodai blogai. Klausimas, kaip tu žiūri į daiktus. Lietuvoje ir Latvijoje nuotaikos prastesnės nei Estijoje.
Pavyzdžiui, Latvijoje ir Lietuvoje dėl šios situacijos smarkiai kaltinami bankai. Estijoje požiūris visai kitoks. Estai sako: „Labai gerai, kad yra tokie bankai, nes jie nežlunga.“