Apytikriais duomenimis, valstybės biudžetui tai gali atsieiti
16-20 mln. litų. Vyriausybė jau ruošiasi teismams. Šiomis dienomis
premjeras pasirašė pluoštą potvarkių, kuriais Teisingumo, Vidaus
reikalų ir Finansų ministerijoms pavaldžių institucijų atstovus
įgaliojo teismuose atstovauti Vyriausybės interesams, rašo
„Lietuvos žinios“.
Pareigūnai ir tarnautojai tikisi atgauti užmokesčio dalį,
kurią valstybė jiems liko skolinga per pastaruosius trejus metus
dirbant viršvalandžius, poilsio, švenčių dienomis bei naktimis.
Sąlygas atsirasti tokiai skolai sudarė Valstybės tarnybos
įstatymas, ribojęs priedų ir priemokų dydžius.
Pasak Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo
(NPPSS) pirmininko Vytauto Bako, šis įstatymas neribojo valdininkų
apetito, o policininkus, ugniagesius, pasieniečius paliko be teisėto
užmokesčio. Pernai minėtas teisės aktas buvo pripažintas
prieštaraujantis Konstitucijai.
Skaičiuojama, kad vienam asmeniui tektų išmokėti nuo 500 iki
2-3 tūkst. litų. „Tai nėra mažos sumos, todėl galimybė jas
atgauti, manau, paskatins žmones kreiptis į teismus“, - pabrėžė
V.Bakas.
Kad pareigūnų bendruomenė būtų rimtai atstovaujama teismuose,
NPPSS pasirašė sutartį su advokato Kęstučio Čilinsko kontora.
Iki kovo 1-osios bus parengtas pirmas - precedentinis skundas, kuriuo
paseks visi kiti pareigūnai.
Pareigūnai tikėjosi, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas bus
vykdomas ir nereikės jokių teismų. Suprasdamos sunkią valstybės
ekonominę padėtį, profsąjungos būtų sutikusios derėtis su
valdžios atstovais dėl skolos grąžinimo terminų nukėlimo kad ir
į 2012-2013 metus.
„Tereikėjo priimti politinį sprendimą ir būtume mėginę
įtikinti pareigūnus palaukti. Tačiau su mumis niekas nesikalbėjo“,
- teigė V.Bakas. Bylinėjimąsi jis vertina „kaip abi šalis
žeminantį procesą“. „Tai nėra geriausias būdas spręsti ginčą,
kuriame savo žodį tarė KT. Nesitikėjau, kad teks inicijuoti
šimtus teismų procesų“, - prisipažino NPPSS vadovas.
Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis neatmetė
galimybės, kad su statutinių pareigūnų profsąjungomis dar bus
kalbamasi. „Tikrai norime ieškoti bendrų sprendimų. Tačiau kai
tokia sunki finansinė valstybės padėtis, kompensuoti minėtų
nepriemokų kitų sąskaita Vyriausybė negali“, - teigė jis.
Pasak advokato K.Čilinsko, uždirbtų priedų bei priemokų
pareigūnai negavo septynerius metus. Tačiau įstatymas leidžia
susigrąžinti tik per pastaruosius trejus metus susikaupusią skolą
(šiuo atveju - nuo 2007 metų kovo 1-osios).
Advokato teigimu, byla bus nagrinėjama Vilniaus miesto 2-ajame
apylinkės teisme. Žala turėtų būti atlyginama iš Vyriausybės
rezervo arba specialaus Teisingumo ministerijos fondo. K.Čilinskas
mano, kad Vyriausybė galėjo priimti sprendimą dėl išmokų
grąžinimo terminų ir nesibylinėti su pareigūnais. „Atrodytų,
buvo daug panašių pamokų, kai grąžinti skolas teko kitų
kategorijų asmenims. Keista, kad vėl reikia bylinėtis ir leisti
pinigus. Valstybei tai nenaudinga“, - teigė jis.
Atgauti iš valstybės skolą pareigūnai ir tarnautojai ryžosi,
kai pernai gruodį KT paskelbė, kad Valstybės tarnybos įstatymas
prieštarauja Konstitucijai. Į KT buvo kreiptasi suabejojus, ar
valstybės tarnautojai nėra skriaudžiami ribojant jiems mokamų
priedų ir priemokų sumą. Pagal įstatymą ji negalėjo viršyti 70
proc. pareiginės algos dydžio.
KT konstatavo, kad negali būti situacijos, kai valstybės
tarnautojams, kurie dirba poilsio ir švenčių dienomis, nakties
metu, kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis, atlieka įprastą
darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis
viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba mokama
neteisingai.