„Siūlymai radikaliai mažinti mokesčius neišėjus iš krizės man yra tolygūs siūlymams mažinti pensijas, nes mokesčių mažinimas tiesiogiai siejasi su tuo, kokias pensijas galima mokėti“, - pirmadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.
Pasak premjero, Vyriausybė ir taip vadovaujasi savo programa, kurioje parašyta, kad pasibaigus krizei Lietuva liks mažiausių mokesčių šalimi.
Siūlymus mažinti mokesčius, pirmiausia į prieškrizinį lygmenį grąžinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą, Liberalų sąjūdis motyvuoja Finansų ministerijos prognozėmis į biudžetą surinkti maždaug 1 mlrd. litų daugiau pajamų nei planuota. Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio, matyti ir kiti šalies ekonomikos atsigavimo ženklai.
„Liberalų sąjūdžio taryba šeštadienį aiškiai pasakė, kad tie ekonomikos atsigavimo ženklai, kurie šiuo metu yra pasirodę, ir tai, kad šiais metais ketinama surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą negu suplanuota, reiškia, kad mes turime dar šiais metais apsispręsti, kaip mokesčių politika ir mokesčių sistema veiks nuo 2011 metų“, - pirmadienį žurnalistams sakė E.Masiulis.
Tuo tarpu finansų ministrė I.Šimonytė priminė, kad jau šiais metais „vienas iš liberalaus mąstymo žmonių svarbiausių mokesčių, tai yra pelno mokestis, buvo sumažintas iki 15 procentų“.
Pasak jos, mažų mažiausiai klaidinga yra manyti, kad galimos didesnės biudžeto pajamos reiškia perteklių, o ne paprasčiausiai mažesnį deficitą.
„Man patiko nuskambėjusi mintis, kad perviršinės pajamos, kurias biudžetas gaus, turi būti atiduotos žmonėms, nes būtent taip ir atsitiks. Valstybė ta suma mažiau pasiskolins, atitinkamai mažiau reikės skirti skolos aptarnavimui. Tai reiškia labai paprastą dalyką - žmonėms būtent ta dalimi nebus mažinamos išmokos, nebus didinami mokesčiai“, - sakė ministrė.
Tiek A.Kubilius, tiek I.Šimonytė skeptiškai žiūri ir į Liberalų sąjūdžio siūlymą neapskaitytoms pajamoms taikyti „amnestiją“ jas apmokestinant 10 proc. pajamų mokesčio tarifu. Liberalų manymu, tai padėtų dalį verslo išvesti iš šešėlio.
„Prieš porą mėnesių panašiai pajamas „amnestavo“ pietinės valstybės - Graikija ir Italija, bet nesu girdėjęs, kad panašiai elgtųsi mūsų kaimynai skandinavai. Bet jeigu liberalai tokį pasiūlymą suformuluos, Finansų ministerija jį apsvarstys“, - teigė premjeras.
I.Šimonytė sako, kad Lietuvoje tokia mokesčių „amnestija“ yra neaktuali dėl mūsų mokestinės sistemos.
„Reikia labai aiškiai suprasti, dėl ko tos amnestijos yra taikomos kitose valstybėse, ir kodėl tokia problema būna aktuali. Pagrindinė priežastis, kad yra taikomi progresiniai mokesčiai, o aukštutiniai tų skalių tarifai būna tokie dideli, kad žmonėms, kurie uždirba tas pajamas, paprastai gaunamas iš kapitalo, palūkanų, dividendų, akcijų pardavimo, būna naudinga tų mokesčių išvengti.
Lietuvos atveju, manau, objektyvaus šaltinio pajamų, kurios galėtų būti gautos iš legalios veiklos, ne iš kontrabandos, ne iš korupcijos ar kitų veikų, kurios yra baudžiamos pagal Baudžiamąjį kodeksą, ko gero, būtų labai mažai, nes gyventojų pajamų mokesčio tarifas vienaip ar kitaip yra 15 proc. Ar tikrai turime, ką čia legalizuoti.
Praktinė nauda, turint galvoje mūsų gyventojų pajamų mokesčio struktūrą, tai, kad palūkanos Lietuvoje yra neapmokestinamos, didelė dalis kapitalo prieaugio yra neapmokestinama ir dividendai apmokestinami palyginti mažu mokesčio tarifu, mano manymu, pati legalizuotina bazė galėtų būti nykstamai maža“, - aiškino finansų ministrė.
***
Lrytas.lt skaitytojai gali užduoti klausimus Liberalų sąjūdžio vadovams E.Masiuliui ir G.Steponavičiui, kurie pirmadienį dalyvaus "Lietuvos ryto" televizijos aktualių pokalbių laidoje "Lietuva tiesiogiai".