Įstatymą bandė prastumti be asociacijos žinios
Šiandien Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacija vienija 131 augintoją, laikantį per 10 tūkst. grynaveislių mėsinių galvijų. Daugiau kaip 15 metų plėtota mėsinė galvijininkystė, kaip ir kiti žemės ūkio verslai, išgyvena nuosmukį, tačiau ne tokį stiprų, kaip pieno ūkiai.
Tobulinant veislininkystės darbą, rengiant naująjį Veislininkystės įstatymą, kuris turėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje, tarybos nariams ne kartą ir ne du teko lankytis įvairiuose Žemės ūkio ministerijos posėdžiuose, susitikti su ministru, viceministrais, gyvulininkystės skyriaus specialistais, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM darbuotojais.
- Teisingumo dėlei turiu pasakyti, kad nors viešai visada buvo deklaruojama, jog reikia stiprinti asociacijų veiklą, duoti joms daugiau savarankiškumo, atsižvelgti į jų siūlymus ir sukauptą patirtį, tačiau naujasis Veislininkystės įstatymas buvo parengtas, drįsčiau pasakyti, visiškai be asociacijos pritarimo.
Maža to, jame asociacijos vaidmuo kaip ir užmirštas, o dar daugiau stiprinama biurokratinė įtaka ir valdymas. Ir kas labiausiai sukrėtė - tokį įstatymo projektą jau buvo norima atiduoti svarstyti Seimui. Ir tik iškėlus į viešumą, bendrų pastangų dėka, jis gerokai pasikeitė ir tapo daug palankesnis ir teisingesnis asociacijų atžvilgiu, - kalbėjo LMGAGA prezidento pareigas ėjęs Albertas Šiurna.
Kartu jis pasidžiaugė, jog praėjusiais metais Žemės ūkio rūmuose buvo įkurtas Gyvulininkystės komitetas, kuris iš asociacijos jau yra perėmęs dalį veislininkystės funkcijų. „Dabar bus galima greičiau ir efektyviau reaguoti į nepalankius sprendimus gyvulininkystės sektoriuje, - įsitikęs A. Šiurna.
Perdirbėjų nesudomino
A. Šiurna savo ataskaitoje akcentavo, jog sėkminga mėsinės galvijininkystės plėtra neįmanoma be bendradarbiavimo su mėsos perdirbėjais.
„Jau seniai raginame perdirbėjus sudaryti ilgalaikes sutartis su mėsinių galvijų augintojais. Tačiau mums visada buvo atkertama, kad negalime pasiūlyti didelio kiekio galvijų. Atseit perdirbėjai neturi galimybių užsieniui surinkti reikiamą kiekį skerdienos ir dėl to mums negali mokėti geros kainos. Pagaliau perdirbėjams pradžiai pasiūlėme 4 tūkst. galvijų per metus, išdėstę juos pagal svorį, kategoriją ir pardavimo laiką. Tenka tik apgailestauti, kad nė vienos didesnės šalies skerdyklos toks mūsų siūlymas nesudomino. Viskas būtų gerai, jei perdirbėjams nereikėtų mokėti bent jau savikainą padengiančią kainą. Pokalbiuose su perdirbėjais tik dar labiau išaiškėjo jų vykdoma politika – skaldyk ir valdyk, - piktinosi
A. Šiurna. - Tačiau šiandien matome, kad jų neryžtingumas brangiai atsieis: skerdyklos stovi be darbo, o maži veršeliai masiškai išvežami į užsienį.“
Anot A. Šiurnos, šalies galvijų augintojai vis nepraranda vilčių parduoti veislinius galvijus į kaimynines šalis.
„Rusijos, Ukrainos gyventojai linkę pirkti veislinius gyvulius iš mūsų, o ne iš kitų ES šalių, nes klimato sąlygos panašios ir gyvuliai pigesni. Dauguma asociacijos narių priėmė ne vieną delegaciją iš ten. Jau parduota gyvulių Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, - pasakojo A. Šiurna. - Nors tai dar ne tie veislinių galvijų kiekiai, kokius norėtume parduoti, bet tai irgi gerai. Iš tikrųjų tai gera reklama Lietuvai ir mūsų galvijams tose šalyse.“
Šioje srityje daugiausia buvo veikiama asmeninių pažinčių pagrindu. Ypač daug vilčių teikia vasario 17 d. įvykę susitikimai su Tatarstano aukšto rango valstybės atstovais. „Susipažinę su mūsų veislininkystės sistema, apžiūrėję keletą ūkių, svečiai prašė parduoti bent 200 veislinių telyčių. O jei viskas vyktų abiem pusėms naudingai, jie norėtų jų įsigyti ir gerokai daugiau, - atviravo A. Šiurna. - Tačiau vėl iškyla karantinavimo klausimas. Turbūt atėjo laikas šią problemą išspręsti iš esmės, jei mes norime rimčiau prekiauti ne su euro zonos šalimis.“
Buvo daug noro pakenkti
A. Šiurna ataskaitiniame pranešime nevengė ir aštrių temų: neslėpė, jog asociacijoje netrūko skandalų ir įvairių nesutarimų.
„Manyčiau, kad už aktyvų darbą mes irgi nebuvome pamiršti. Spauda mums skyrė daugiau dėmesio nei kuriai nors kitai visuomeninei organizacijai. Maža to, per ataskaitinį laikotarpį mus tikrino net penkios institucijos: Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamentas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaiga, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Tačiau iš viso tikrintojų būrio tik Mokesčių inspekcija rado porą buhalterinių klaidų, dėl kurių taikytos nuoskaitos. Šiaip skundikų aš nemėgstu, bet juos reikėtų visiems žinoti ir gerbti, nes jie kelia mūsų kvalifikaciją“, - šmaikštavo A.Šiurna.
Negebant susitarti daug prarandama
Ataskaitiniame susirinkime kalbėjęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas neslėpė, jog demokratija brangiai kainuoja. „Aišku, labai gaila, bet didžiausia problema esame mes patys. Kad niekaip nesugebame susitarti. Kartais neįstengiame savo asmeninių interesų suderinti su kitais. Ir dėl to mes labai daug prarandame“, - apgailestavo B. Markauskas. ŽŪR pirmininkas pasidžiaugė, kad nors Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacija ir nėra didžiausia, bet yra viena aktyviausių ir Žemės ūkio rūmų veikloje yra labai matoma.
B. Markauskas akcentavo, kad šiais metais asociacijų finansavimas bus vykdomas per Žemės ūkio rūmus. „Pagrindinis tikslas – kad asociacijoms būtų paprasčiau ir lengviau. Norime, kad Žemės ūkio rūmai būtų paraiškos teikėjas, o po to užtektų, kad Veislininkystės asociacijos išrašytų sąskaitą, arba tiksliau Rūmai pirktų paslaugą iš asociacijos – kilmės knygai vesti, - aiškino B. Markauskas. - Tai būtų kur kas paprasčiau. Tai būtų viena priežastis. Ir antra priežastis – viešumas ir skaidrumas. Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais sulaukta daug priekaištų, kad lėšos veislininkystei skirstomos ne visai skaidriai.“
Anot ŽŪR vadovo, šių metų šalies biudžete asociacijoms skirtas milijonas. Tai mažiau nei pernai. Tačiau veislininkystės asociacijoms parama procentaliai mažėja labai nedaug. ,,Šiemet nuspręsta, kad veislininkystė nėra nei Žemės ūkio ministerijos, nei Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos, bet pačių ūkininkų reikalas. Vadinasi, ūkininkai turės patys tam skirti daugiau laiko ir dėmesio“, - aiškino B. Markauskas.
Naujos tarybos ir prezidento rinkimai praėjo be intrigų
Nors visuotiniame LMGAGA narių susirinkime aistrų netrūko, tačiau naujos tarybos rinkimai apsiėjo be intrigų. Iš viso į tarybą buvo pasiūlyta 18 narių. Tačiau balsų dauguma buvo išrinkti tik devyni: Julius Veselka, Antanas Bezaras, Arūnas Cicėnas, Juozas Bekampis, Petras Barista, Feliksas Vaitelis, Arūnas Čimolonskas, Romas Naujokas ir Nikolajus Dubnikovas. LMGAGA tarybos nariai naujai kadencijai prezidentu vienbalsiai išrinko Antaną Bezarą, Šiaulių r. sav. administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėją.
Tiesa, nors į LMGAGA naująją tarybą ir buvo siūlomi trys buvę jos nariai – V. Jonika, A. Šiurna ir A. Šakys, tačiau jie savo kandidatūras atsiėmė ir balsavime nedalyvavo. „ŪP“ buvusio asociacijos prezidento A. Šiurnos vis dėlto pasmalsavo, kokios aplinkybės nulėmė tokį jo sprendimą?
„Buvę tarybos nariai dirbo labai intensyviai, tačiau jie nematė prasmės toliau vargti, nes didžioji asociacijos narių dalis mato kitus tikslus. Maža to, šiandien į asociaciją atėjo daugiau politikų negu žemdirbių, auginančių veislinius galvijus. Aš manau, kad politikai turi užsiimti politika, o žemdirbiai auginti galvijus, dirbti veislinį darbą“, - atviravo A. Šiurna.