Kaltinimus pateikė Šilutės rajono apylinkės prokurorė Jurgita Ališauskaitė, atlikusi ikiteisminį tyrimą dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Į teisėjos N.Šimkienės klausimą, ar pripažįsta savo kaltę, ir A.Skablauskas, ir B.Žvirblienė atsakė vienodai: „Nepripažįstame“.
Bet prieš trejus metus, iš karto po ekologinės avarijos, kalbėdamas su žurnaliste, A.Skablauskas kaltės neneigė. Tik jos mastus ir padarytą ekologinę žalą buvo linkęs pripažinti perpus mažesnius, nei nustatė bylos tyrėjai.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2007 metų kovo 4 dieną, apie 21 val., Grabupių kaimo pakraštyje, griuvus vienam iš keturių kiaulių fermos srutų rezervuarui, į aplinką išsiliejo 22 524 kubinių metrų srutų. Jos kanalizuotu Grabupės upeliu pateko į griovį, o juo - į Šyšos upę.
Teršalai pasklido Šyšos upėje, todėl nugaišo nemažai žuvų. Bendra gamtai padaryta žala buvo įvertinta beveik 1,7 milijono litų.
Taip atsitiko dėl to, kad pylime, kuris juosia srutų rezervuarą, prieš devynias paras iki avarijos buvo atsiradęs plyšys, kurį „Grabupėlių“ darbuotojai kelis kartus nesėkmingai taisė, uždėdami ant jo smėlio maišus. Bet iš aukščiau įrengto nusėsdintuvo į žemutinį srutas vis tiek pamažu leido, o vakare darbininkas tiesiog atsuko sklendę ir ją užmiršo. Kai srutų žemutiniame rezervuare susikaupė 15-20 proc. virš leistinos ribos, pylimo šlaitas spaudimo silpniausioje vietoje neatlaikė, ir jis griuvo. Į aplinką teršalų srautas pasiliejo plačia ir sunkiai sustabdoma srove.
Dėl sukeltos ekologinės nelaimės pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas) baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas bendrovės vadovas ir juridinis asmuo – pati bendrovė „Grabupėliai“.
Tokie juridinio asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai numatyti Baudžiamajame kodekse, bet jie pernai sukėlė abejonių bendrovės advokatui. Jis paprašė teismą kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimo, ar jie neprieštarauja LR Konstitucijai. Teismas prieštaravimo neįžvelgė.
A.Skablauskui pareikštus įtarimus dėl tarnybos pareigų neatlikimo, nesiimtų visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta nuolatinė ir tinkama kiaulių fermos įrenginių techninės būklės priežiūra bei saugus jų eksploatavimas, teismas turės patvirtinti arba atmesti. Taip pat – tenkinti ar atmesti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento „Grabupėliams“ pateiktą 1,663 mln. litų civilinį ieškinį. Bendrovės nuosavybės teisės apribotos į jos turtą už 1,664 mln. litų.
Maksimali bausmė, kurią teismas gali skirti už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Šiandien išklausiusi keliolikos liudininkų, teisėja N.Šimkienė bylos nagrinėjimą nusprendė atidėti balandžiui. Tada gal bus priverstinai atvesdinti dar du teismo posėdžių vengiantys liudininkai. Be to, „Grabupėlių“ bendrasavininkio, Šilutės savivaldybės tarybos nario Algirdo Balčyčio pageidavimu prie įrodymų apie neva menkas ekologinės avarijos pasekmes ir padarytą žalą gamtai bus pridėtos vieno Šilutės fotografo pagal vietos politiko užsakymą padarytos nuotraukos. Jose užfiksuoti vaizdai, praėjus bent porai parų nuo avarijos. Srutų masė tada jau buvo sugarmėjusi į kanalizuoto upelio šulinius, o ant jų buvo užritinti sunkūs betono dangčiai.
Antradienį teismo posėdyje atsakinėti į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus tarp kitų liudininkų teko ir įvykį tyrusiam savivaldybės gamtosaugininkui Remigijui Rimkui bei dviem Šilutės policijos tyrėjoms. Visi sakė per trejus metus daug ką užmiršę ir konkrečių faktų nepateikė.
Iki senaties termino ir atsakomybės išvengimo liko bylą pavilkinti dar pora metų.
„Grabupėlių“ bendrasavininkis A.Balčytis žurnalistei atvirai prisipažino, jog 1,6 mln. litų ieškinys, jei teismas jį tenkintų, bendrovei reikštų bankrotą.
Kita Šyšos teršimo ir žuvų išnuodijimo nevalytomis nuotekomis 2009 liepą byla, taip pat iškelta Šilutės prokuratūros iniciatyva, teismo dar nepasiekė. Kaltinamieji nenustatyti, įtarimai nepareikšti, o civiliniu ieškovu atlyginti 2,6 mln. litų padarytą žalą gamtai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas net nepripažintas. Kas ir kada sulauks atsakomybės – nežinia.