Departamento direktorė Diana Varnaitė lenkų radijui „Znad
Wilii“ sakė, kad galimą bendradarbiavimą šiuo klausimu jau aptarė
su Lenkų instituto Vilniuje direktore Malgorzata Kasner.
D.Varnaitė tikisi, kad lenkų ekspertai padės ištaisyti žalą,
padarytą remontuojant Aušros Vartus, kai buvo apgadinti paminkliniai
laiptai, atramos, pakeistos durys.
Pasak lenkų radijo, Lietuvoje plečiasi sakralinių objektų
pritaikymo turizmo poreikiams procesas. Planuojama suremontuoti XVIII
amžiaus keltuvą Šv. Jonų bažnyčios varpinėje. Lietuvos
kultūros paveldo departamentas šiems planams neprieštarauja.
Praėjusią savaitę KPD pranešė sustabdęs savavališkai
vykdomus Vilniaus Aušros Vartų koplyčios remonto darbus, kurių
metu buvo naikinamos vertingosios koplyčios savybės.
Paveldosaugininkų žodžiais, šiame kultūros paminkle galėjo būti
vykdomi tik restauracijos darbai.
Anot departamento, atliekant koridoriaus ir laiptinės, vedančios
į koplyčią, darbus išmontuotos senosios medinės durys, pažeistos
1932 metų autentiškos keraminės plytelės, jas užklijuojant nauja
danga, išmontuoti senieji ranktūriai, kitose vietose ardant senąjį
mūrą sumontuoti nauji turėklai, ant buvusių XIX amžiaus vidurio
teracinių laiptų užklota granitą imituojanti medžiaga, dalis
senųjų laiptų demontuoti, sienos dažomos nepateikus polichrominių
tyrimų.
Šiais remonto darbais buvo pažeistas ne tik autentiškas laiptų
ir dangų, bei ranktūrių medžiagiškumas, bet ir sakralinė vertė,
nes tai yra pagrindiniai piligrimystės laiptai.
KPD remonto autoriais įvardina bendrovės „Archinova“ direktorių
Antaną Gvildį ir architektą Ilją Makarovą. Paminklosauginę
ekspertizę atliko Virgilijus Spudas.