Kaip žemdirbiams gyventi toliau? Antradienį Žemės ūkio universitete susirinkę į bendrą išplėstinį posėdį Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumų nariai visą pusdienį nagrinėjo susidariusią situaciją ir mėgino ieškoti problemų sprendimo būdų.
Net keturias valandas be pertraukos trukęs posėdis, kuriame buvo aptartos skaudžiausios žemdirbiams temos, rodo, kad situacija žemės ūkyje nėra paprasta.
LŽŪBA duomenimis, dėl nukritusių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų ir sumažėjus kai kurios produkcijos apimtims, palyginti su 2008 m., praėjusiais metais žemdirbių pajamos sumažėjo 1,019 mlrd. Lt.
Pastarųjų dvejų metų pokyčiai pagal produkcijos rūšis taip pat akivaizdūs: už augalininkystės produkciją žemdirbiai 2009 m. gavo 504,3 mln. Lt, už gyvulininkystės ir paukštininkystės produkciją – 593,6 mln. Lt mažiau nei 2007 m.
Praėjusiais metais sumažėjo ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse laikomų gyvulių skaičius, krito mėsos ir jos produktų pardavimas Lietuvos rinkoje.
Kalbėdami apie tiesiogines išmokas ir žvelgdami į 2013 m., žemdirbiai tebesilaiko tos pačios nuomonės, kad būtų išlaikytas esamas išmokų lygis, nes Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES šalys, yra diskriminuojama, lyginant joms teikiamą ES paramą su senosiomis Bendrijos narėmis.
Žemės ūkio ministerijos prašoma mokėti 377 mln. Lt papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, kad būtų išlaikytas ligšiolinis lygis. Tai sudarytų 30 proc. (nacionalinė parama), o likusieji 70 proc. – ES lėšos.
Nepaisant to, kad augalininkystės sektoriuje pernai derlingumas padidėjo, LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis pabrėžė, kad, įvertinus mokesčius ir sumažėjusią galimybę gauti paramą, žemės ūkyje bręsta grėsminga situacija. Ir jeigu nebus pertvarkyta naujoji žemdirbių apmokestinimo sistema, bus sumažinta parama žemės ūkio sektoriui, nepadidės mūsų šalies gyventojų perkamoji galia, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės toliau bankrutuos, didės bedarbystė, o jaunimas iš kaimo emigruos į užsienį.
LŽŪBA pateikta informacija apie kredito įstaigų paskolų suteikimo per 2009 m. ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms rodo, kad komerciniai bankai ir kredito unijos žemdirbiams suteikė kreditų vos už 233,4 mln. Lt. Paskolų lėšų suma per metus sumažėjo keturis kartus (ūkininkams 2,6 karto, žemės ūkio įmonėms – 9,6 karto).
Nuo sausio 1 d. įsigaliojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnis numato, kad gyventojų pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama ir nauda, kurią gyventojai tariamai gautų už jiems suteiktas žemės dirbimo, sėjos, kūlimo ar kitokias paslaugas. Diskusijose apie tai kalbėję žemės ūkio bendrovių atstovai ir ūkininkai teigia, kad ši naujovė nėra teisinga, formuluotė apie pajamų gavimą už žemės ūkio srityje teikiamas paslaugas yra nelogiška, toks sumanymas sujaukia nusistovėjusią tvarką.
„Dabar gyventojai už paslaugas moka paslaugų teikėjo nustatytą kainą, kuri orientuota į paslaugoms suteikti reikalingas išlaidas. Dabar reikalaujama, kad jei paslaugoms suteikti padarytos išlaidos neatspindi paslaugų tikrosios rinkos kainos, tai gyventojo pajamos, gautos natūra, įvertinamos paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Kas nustatys, kad išlaidos neatspindi tikrosios rinkos kainos, kai žemės ūkio paslaugų rinkos kaimo vietovėse nėra, arba kodėl visoje Lietuvoje tą patį javų hektarą nupjauti kombainu turi būti viena išlaidas atspindinti kaina?“ – svarstė J.Kraujelis.
Dėl šių problemų žemdirbių visuomeninės organizacijos kreipėsi į Seimo pirmininkę, premjerą, žemės ūkio ir finansų ministrus. Prašyta neapmokestinti lengvatinių kreditų, kuriuos bendrovės savo darbuotojams yra suteikusios iki 2009 m. liepos 1 d. (t. y. iki įstatymo įsigaliojimo dienos). Tai, pasak žemdirbių, prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, teigiančioms, kad civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.
Žemdirbiai pastebi dar vieną kuriozą, nes ūkius aptarnaujančios įmonės kai kuriuos savo specialistus yra aprūpinusios lengvaisiais automobiliais kaip būtina priemone darbo funkcijoms atlikti (automobiliais naudojasi veterinarijos gydytojai, agronomai, zootechnikai ir kiti specialistai). Dėl jų naudojimosi asmeninėms reikmėms kiekviena įmonė nustato sąlygas vidaus tvarkos taisyklėse, o specialistai priversti automobilius kaip darbo priemonę laikyti namie, nes gali prireikti ja pasinaudoti bet kuriuo paros metu. Be to, tai daug saugiau, nereikia atskirų garažų, nereikia samdyti sargo ir kt. LŽŪBA prezidiumo nariai jau yra kėlę mintį, kad žemės ūkio srityje naudojami lengvieji automobiliai nebūtų pajamų natūra gavimo šaltiniai.
Įsigaliojus įstatymų pakeitimams, nustatyta nauja mokėjimų tvarka ūkininkų mokamoms privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, pajamų mokesčiui, bendrovėms įvestas pelno mokestis ir kitokie suvaržymai neskatina atsakingų institucijų darbuotojų gyventojus informuoti apie priimtus pakeitimus. Dėl to kyla žmonių nepasitenkinimas, žemdirbiai pagrįstai teigia, kad pasunkėjo mokesčių našta, iškyla daugybė neaiškumų.
LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis teigė, kad dėl pasikeitusių mokesčių padidėjusios painiavos ne tik buhalteriams susisuko galvos - paprastiems žmonėms niekas nebeaišku dar labiau.
LŪS pirmininkas Jonas Talmantas atkreipė dėmesį į tai, kad pelno mokestis žemės ūkio įmonėms, o gyventojų pajamų mokestis ūkininkams padarė „meškos paslaugą“ žemdirbiams, nes dėl šios priežasties gali likti nepanaudota ES parama. Dėl minėtų priežasčių LŪS ir LŽŪBA vadovai siūlo pristabdyti naujų mokesčių taikymą.
Diskusijų posėdžio metu sukėlė ir išgirsta informacija apie selekcinio mokesčio taikymą žemdirbiams. Sakyta, kad atsakingos institucijos be jokių išlygų reikalaus nuo 2011 m. mokėti selekcinius mokesčius – 4 EUR/ha.
Posėdžio dalyviai siūlė sudaryti darbo grupę, kuri įsigilintų į minimą temą ir išanalizuotų situaciją, nes ant žemdirbių galvų kas tik netingi prigalvoja įvairiausių mokesčių ir rinkliavų.
Kilus diskusijai apie tai, reikia ar ne organizuoti visuotinį šalies žemdirbių suvažiavimą, nutarta pirmiausia eiti derybų keliu ir tik po susitikimo su ministru pirmininku A. Kubiliumi nuspręsti, ką daryti. Posėdžio dalyviai priėmė rezoliuciją.