Pasak AVMI pranešimo, bendrovė buvo deklaravusi, kad prekes tiekia ne tik šalies viduje, bet ir Estijos, Latvijos įmonėms, todėl buvo išsiųsti paklausimai tų šalių mokesčių administratoriams.
Netruko paaiškėti, kad Latvijos ir Estijos įmonių, kurioms tiekimus įformino bendrovė, nėra: nuvykus šių įmonių registravimo adresu nei įmonių atstovų, nei veiklos požymių nerasta. Estai nurodė minėtų Estijos įmonių steigėjus, akcininkus ir valdybos narius esant tris Lietuvos piliečius. Šie asmenys taip pat yra įregistravę įmones, kurios vykdo veiklą (transporto paslaugos, prekyba rapsų aliejumi) Lietuvoje.
Estijos mokesčių administratorius nurodė, kad faktiškai prekės į Estiją nebuvo atvežamos. Čia registruotos įmonės buvo tik tarpininkės ir realiai jokios veiklos nevykdė. Tai patvirtino ir vienos Estijos įmonės buhalterė, kuriai kartą per mėnesį buvo atsiunčiami buhalteriniai dokumentai, o visa Estijos įmonės veikla vyksta Lietuvoje.
Tikrieji prekių pirkėjai buvo Lietuvos įmonės, kai kuriais atvejais - Latvijos įmonė. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėti Lietuvoje veikiančių įmonių akcininkai ir vadovai visus sandorius organizuodavo pagal tokią schemą: Šiaulių bendrovė įformindavo prekių pardavimą Estijos įmonei. Ši - dažniausiai tą pačią dieną - įformindavo prekių perpardavimą Lietuvos arba Latvijos įmonei. Už prekes atsiskaitydavo per banką.
„Bendrovė realiai veiklą vykdė. Prekės buvo gabenamos. Vežėjai buvo Lietuvos, Latvijos arba Estijos transporto paslaugas teikiančios įmonės, kurios galutinę prekių iškrovimo vietą derindavo su Lietuvoje veiklą vykdančiais Estijos įmonės atstovais“, - sako Šiaulių AVMI viršininkas Evaldas Vaineikis.
Atlikus bendrovės mokestinį patikrinimą ir jai negalint įrodyti taikyto PVM tarifo pagrįstumo, bendrovei buvo priskaičiuota beveik 300 tūkstančiai litų pridėtinės vertės mokesčio.