Broliai Kazimieras ir Mykolas Volodkos senelio žemę, ant kurios ir suręstas minėtas statinys, nesėkmingai bando atgauti jau 18 metų. Per tą laiką šioje vietoje iki VSD spėjo pašeimininkauti trys privatūs asmenys, nors pagal įstatymą pirmumo teisę susigrąžinti nekilnojamąjį turtą turėjo būtent broliai Volodkos.
Žiūrėkite reportažą.
Vilniaus valdininkai broliams vis žada grąžinti dalį tarpukaryje jų senelio turėto turto, tačiau kaip kompensuos nusavintąjį, kur dabar šeimininkauja saugumiečiai, nežinia.
11A arba 27A numeriu pažymėtas pastatas Antaviliuose, Antavilių gatvėje, yra bene labiausiai gandais apaugęs objektas Lietuvoje. Čia, anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų, prieš penkerius metus buvo sudarytos sąlygos veikti CŽV kalėjimui. Tačiau ar jis iš tiesų buvo, neįrodyta.
Dabar šis pastatas priklauso Valstybės saugumo departamentui. Tačiau paaiškėjo, kad į sklypą, kuriame stovi garsusis statinys, daugybę metų pretenduoja jo tikrieji savininkai.
„Čia yra mūsų teritorija, mūsų žemė, kadangi pagal archyve rastą lenkišką planą yra įrodyta, kad šitas plotas mums turi būti grąžintas“, - teigia Mykolas Tadas Volodka ir rodo žemės bylos dokumentus.
30 hektarų sklypas, į kurio dalį pretenduoja broliai Kazimieras ir Mykolas Volodkos, tarpukariu priklausė jų seneliui Janui Volodkai. Atgauti jį broliai bando nuo 1992-ųjų, kai pirmąkart kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau nuo to laiko patyrė tik biurokratinių kliūčių.
Valdininkai aiškina, kad išgarsėjusį sklypą, kuriame stovi tariamas kalėjimas, atgauti beviltiška, mat jis užstatytas, o visi jo esami ir buvę šeimininkai yra teisėti.
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Anželika Rastenienė sako, kad žemės sklypas Antavilių 11A buvo parduotas fiziniams asmenims su statiniais.
Broliai Volodkos apgailestauja, kad jiems beveik 20 metų nesėkmingai bandant atgauti senelio nekilnojamąjį turtą, tenka stebėti, kaip jis keliauja iš rankų į rankas, netgi paaiškėjus, kad yra potencialūs savininkai.
Toks brolių nusivylimas valstybe ir jos valdininkais - ne be pagrindo. Mat dar prieš 14 metų prezidento Algirdo Brazausko pasirašyto Žemės sklypų įsigijimo konstitucinio įstatymo 8 str. skelbia, kad draudžiama parduoti žemę, kol į ją neatkurtos piliečių nuosavybės teisės.
Teisininkas Kęstutis Čilinskas aiškina, kad minėtam sklypui iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės, tad niekas iki šiol neturėjo teisės žemės pardavinėti.
„Bet kokie valstybės sprendimai parduoti šitą žemę pastato savininkui ar kam nors kitam, be abejo, prieštarauja minėtoms įstatymo nuostatoms ir pačiam konstituciniam principui“, - dėsto teisininkas.
Nuo 1992-ųjų sklype buvęs pastatas registruotas kaip mechaninės dirbtuvės, kurios priklausė Sergejui Komarovui.
Prieš 11 metų jas nupirko Valentina Endriukaitienė ir Lina Kašėtienė.
Po metų moterys įsigijo ir po dirbtuvėmis esantį sklypą. Nuo 2004-ųjų iki 2007-ųjų objekto savininkė buvo JAV bendrovė „Elite“, nuosavybę įgijusi per mistinį pilietį Valdą Vitkauską, kurio duomenys nebeegzistuoja.
Dabar sklypo ir pastato savininku tapo VSD, o broliams Volodkoms atgauti senelio valdas metams bėgant gali būti vis sunkiau dėl senaties terminų.
„Jano Volodkos iki nacionalizacijos turėtos žemėnaudos vietoje, atsižvelgiant į detalųjį planą, laisvuose neužstatytuose plotuose yra suformuoti keturi grąžintini natūra sklypai, kurių kadastriniai matavimai yra atliekami nustatyta tvarka ir patvirtinus administracijos direktoriui jie bus perduoti apskrities institucijai nuosavybės teisėms atkurti“, - konstatuoja Vilniaus miesto savivaldybės Žemės duomenų administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gaiva Auglienė.
Į tarpukaryje Janui Volodkai priklausiusias valdas šiandien patenka valstybinės reikšmės miškas, kitų savininkų žemė.
Tad broliai Volodkos atgauti gali tik maždaug dviejų hektarų ploto sklypą arba tikėtis kompensacijos.