Galimybė tai padaryti atsirado patenkinus Italijos vyriausybės
prašymą perduoti vadinamąją Lautsi bylą EŽTT Didžiajai
kolegijai, kuri priims byloje galutinį sprendimą.
Pasak Vyriausybės atstovės EŽTT Elvyros Baltutytės, Lietuva turi tris mėnesius pateikti prašymą leisti dalyvauti šioje byloje.
„Aš kaip Vyriausybės atstovė turiu tokią teisę, kadangi pagal
mano nuostatus numatyta, kad Teisingumo ir Užsienio reikalų
ministerijoms pritarus atstovas teikia pastabas. Aš turiu
išankstinius ir teisingumo, ir užsienio reikalų pritarimus. Aš
žinau, kad buvo ir politinis pareiškimas. Tai yra daugiau politinis
sprendimas dalyvauti byloje. Dabar mano pareiga lieka rašyti
prašymą ir teikti pastabas“, - trečiadienį BNS sakė E.Baltutytė.
Ji tiksliai neįvardijo, kada toks prašymas bus pateiktas ir
teigė norinti parengti prašymo argumentus.
„Aišku, būtų galima iš karto rašyti, bet mes truputį
pagalvosime apie būsimas pastabas, nes gali būti, kai prašymas bus
patenkintas, kad duos labai trumpą terminą pastaboms pateikti.
Geriau būti tam iš karto pasirengus“, - aiškino E.Baltutytė.
Teisininkės teigimu, Lietuvos pastabos gali būti susijusios su
„bendraisiais principais ir jų taikymu“.
„Aišku, tas pastabas stengsiuosi derinti su kuo įmanoma.
Svarbiausias mūsų interesas šitoje byloje yra, kad teismas
spręsdamas bylas labiau atsižvelgtų į konkrečias valstybių
aplinkybes, jų nuožiūros laisvę, tradicijas. Mano manymu, dėl
kryžių mokyklose jie tikrai galėjo labiau įvertinti Italijos
istorines ir kitas aplinkybes. Tai mums gali būti aktualu kitoje
byloje“, - kalbėjo E.Baltutytė.
Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad dalyvaudama byloje
trečiosios šalies teisėmis valstybė negali komentuoti
nagrinėjamos bylos aplinkybių, faktų, nacionalinių institucijų
sprendimų. Pastabos turi būti susiję su bendraisiais principais,
taikomais bylos nagrinėjimui ir valstybės interesais byloje
keliamais klausimais.
Sausio 13 dieną Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje
nuspręsta išreikšti politinę paramą Italijai, kuri ketino
ginčyti EŽTT sprendimą uždrausti Nukryžiuotojo atvaizdus Italijos
mokyklose.
URK laikosi nuomonės, kad EŽTT sprendimas suteikia privilegiją
nenorintiesiems religinės kultūros simbolių viešose institucijose,
nepagrįstai iškeldamas jų teises ir varžydamas kiekvienos
valstybės nuožiūros laisvę reglamentuoti sąžinės ir religijos
klausimus atsižvelgiant į jos individualų kultūrinį, istorinį ir
religinį kontekstą.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tuomet pareiškė
siūlysiantis Vyriausybei savo poziciją išreikšti įstojant į
šią bylą trečiosios šalies teisėmis, o vėliau viešėdamas
Italijoje ir Vatikane analogišką Vyriausybės nuostatą išsakė ir
užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
R.Šimašiaus nuomone, Lietuva turėtų nepritarti EŽTT
sprendimui. Pasak jo, nors kiekvienoje Lietuvos mokykloje nėra
tradicijos kabinti Nukryžiuotojo atvaizdą, tačiau sprendimas
Lietuvą gali paveikti neigiamai - jis gali būti plėtojamas kitose
bylose dėl Nukryžiuotojo buvimo kitose viešose vietose.
Dėl 2009 metų pabaigoje priimto EŽTT sprendimo, kad iš
Italijos mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi
Nukryžiuotojo atvaizdai, pasipiktino Vatikanas, nepasitenkinimas kilo
visoje Italijoje. Vėliau Lenkija ir Slovakija pareiškė
nepritariančios tokiam sprendimui.
Strasbūre įsikūrusio EŽTT sprendime sakoma, kad Nukryžiuotojo
atvaizdai ant mokyklų sienų, kurie Italijoje yra įprastas vaizdas,
o krikščionybė yra dominuojanti religija, gali trikdyti tuos
vaikus, kurie nėra krikščionys.